Konstituciniam Teismui (KT) ketvirtadienį viešame posėdyje nagrinėjant bylą dėl pažeidimų per Seimo rinkimus, Seimo ir prezidentės atstovai teigė, kad pažeidimai galėjo paveikti balsavimo rezultatus.

Trečiadienį priėmęs nagrinėti Seimo ir prezidentės Dalios Grybauskaitės paklausimus dėl išvados, ar per rinkimus nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas, KT juos sujungė į vieną bylą.

Visą dieną trunkančiame teismo posėdyje dalyvauja Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas (VRK) Zenonas Vaigauskas, komisijos nariai Rokas Stabingis, Jonas Udris, Justinas Žilinskas, prezidentės vyriausioji patarėja teisės klausimais Rasa Svetikaitė, patarėja Indrė Pukanasytė, Tautininkų sąjungos lyderis, Seimo narys Gintaras Songaila, kuris yra paskirtas parlamento atstovas šioje byloje.Tiek I.Pukanasytė, tiek G.Songaila teisme teigė, jog dėl pažeidimų galėjo atsirasti daugiau nei vieno mandato paklaida. Įstatymas nustato, kad esminiai rinkimų rezultatai daugiamandatėje rinkimų apygardoje gali būti patvirtinti tik tuo atveju, jei neginčijamų rezultatų paklaida neviršija vieno mandato.

„Gali būti daroma prielaida, kad jei papirktieji rinkėjai būtų nedalyvavę, viskas galėjo susidėlioti kitaip. Galėjo praeiti Valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašas. Bet tai tik prielaida ir abejonė“, - sakė I. Pukanasytė, pažymėjusi, kad prezidentei adresuotuose skunduose dėl pažeidimų jų aplinkybės buvo „pakankamai išsamiai atskleistos“.

Teismo paklausta, ar prezidentės atstovų netenkina VRK atliktas tyrimas dėl pažeidimų, I. Pukanasytė sakė: „Mums kyla abejonė“.

VRK narys Jonas Udris per posėdžio pertrauką žurnalistams sakė, kad Rinkimų komisija rezultatus patvirtino, nes galimai nupirkti balsai sudaro labai mažą visų rinkėjų dalį ir negalėjo iš esmės pakeisti rezultatų.

„Rinkimuose dalyvavo 1,2 mln. Lietuvos Respublikos piliečių. Įvertinus visus skundus ir visas galimas prielaidas, visus pradėtus ikiteisminius tyrimus, mes turime maksimaliai - darant prielaidą, kad visi šitie tyrimai pasitvirtintų - turime nepilnus 4 tūkst abejotinų balsų, kas sudaro viso labo labai mažą procentą. Tuo tarpu norint, kad rinkimų rezultatai daugiamandatėje apygardoje iš esmės pasikeistų - bent dviem mandatais, tam reikia per 20 tūkst. balsų“, - sakė jis.

G. Songaila posėdyje pateikė įvairių prašymų, tarp jų - kviesti liudytojais Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos vadovą Kęstutį Jucevičių, policijos generalinį komisarą Saulių Skvernelį, VRK narį Liutaurą Ulevičių, vidaus reikalų ministrą Artūrą Melianą, Širvintų merą Vincą Jasiukevičių, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovę rinkimams Jonę Valčiukienę.J.Valčiukienę teismas apklausė kaip liudytoją.

Kitų G.Songailos pasiūlytų liudytojų KT nusprendė nekviesti.VRK prašymu kaip liudytojai apklausti Vilniaus - Trakų rinkimų apygardos pirmininkė Janina Girucka, Pajūrio rinkimų apygardos pirmininkas ir sekretorė - Vytautas Krutulis ir Rasa Miceikienė.

Prezidentės ir Seimo paklausimai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jų įteikimo KT.Antradienį Seimas priėmė nutarimą, kuriuo prašo KT išvados, ar „šiurkštūs Seimo rinkimų įstatymo pažeidimai leido Vyriausiajai rinkimų komisijai nustatyti esminius rinkimų rezultatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje daugiau kaip vieno mandato tikslumu“.Taip pat klausiama, ar šiurkštūs įstatymo pažeidimai Šilutės-Pagėgių, Biržų-Kupiškio, Širvintų-Vilniaus, Vilniaus-Trakų, Kaišiadorių-Elektrėnų bei Jurbarko apygardose leido po pirmojo turo tiksliai nustatyti visus kandidatus, patekusius į Seimo rinkimų antrąjį turą.

Trečiadienį į KT prašydama išvados, ar per Seimo rinkimus nebuvo padaryti šiurkštūs įstatymo pažeidimai, kreipėsi ir šalies vadovė D.Grybauskaitė.

Prezidentė prašo KT įvertinti, ar „masiniai rinkėjų papirkinėjimai ir kiti pažeidimai“ turėjo reikšmingos įtakos galutiniams rinkimų rezultatams daugiamandatėje rinkimų apygardoje.

Taip pat šalies vadovė prašo išaiškinti, ar nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas tvirtinant galutinius rinkimų rezultatus Šilutės-Pagėgių, Biržų-Kupiškio, Širvintų-Vilniaus, Vilniaus-Trakų, Kaišiadorių-Elektrėnų, Jurbarko ir Pajūrio vienmandatėse rinkimų apygardose.

Dėl rinkimų pažeidimų šiose apygardose į prezidentę su skundais kreipėsi Lietuvos tautininkų sąjunga, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei Darbo partija.Su paklausimu, ar nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas, į KT gali kreiptis Seimas bei prezidentas ne vėliau kaip per tris dienas po to, kai paskelbiami oficialūs rinkimų rezultatai.

Tokį paklausimą KT turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jo įteikimo, į šį terminą įskaitomos ir ne darbo dienos.Remdamasis KT išvadomis, galutinį sprendimą dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo priima Seimas.Jei KT priima išvadą, kad buvo šiurkščiai pažeistas Seimo rinkimų įstatymas ir tai turėjo įtakos nustatant rinkimų esminius rezultatus, Seimas gali priimti vieną iš šių nutarimų: pripažinti rinkimus vienmandatėje ar daugiamandatėje rinkimų apygardoje negaliojančiais arba nustatyti tikruosius esminius rinkimų rezultatus.