Seime inicijuojama laikinoji komisija, kuri turėtų ištirti visas Kauno apygardos teismo teisėjo Jono Furmanavičiaus nužudymo aplinkybes. Apie tokią iniciatyvą antradienį paskelbė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Vytautas Kurpuvesas.

Sudaryti tokią laikinąją tyrimo komisiją parlamentarams antradienį pasiūlė ir nevyriausybinis Teisingumo institutas.

Parengė projektą

„Lietuvą sukrėtusio teisėjo J.Furmanavičiaus nužudymo aplinkybėms nustatyti siūloma sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją“, - pranešė „Vienos Lietuvos“ frakcijos narys V.Kurpuvesas. 

Jis yra parengęs Seimo nutarimo projektą dėl laikinosios tyrimo komisijos, skirtos nustatyti valstybės institucijų veiksmų tinkamumą bei adekvatumą Kauno apygardos teismo teisėjo J.Furmanavičiaus bei Violetos Naruševičienės nužudymo prieš tai viešai paskelbtų kaltinimų mažametės tvirkinimo kontekste bei įvertinti galimai egzistuojančias teisinio reguliavimo spragas.

V.Kurpuvesas pradeda rinkti būtinus komisijai sudaryti 36 Seimo narių parašus.

„Teisėjo J.Furmanavičiaus nužudymo faktas bei aplinkybės yra šokiruojantys ir reikalaujantys parlamentinio tyrimo. Šio baisaus įvykio priežastys slypi ne vien galimai aplaidžioje teisėsaugos institucijų veikloje, priežastys yra gilesnės ir būtinos platesnio tyrimo“, - įsitikinęs parlamentaras.

Vadovaujantis Seimo statutu, iniciatyvos teisę sudaryti laikinąją tyrimo komisiją turi Seimo valdyba, komitetai, frakcijos ir ne mažesnė kaip ketvirtadalio parlamentarų grupė.

Siūlo institutas

Teisingumo institutas antradienį išplatino pranešimą apie pasiūlymą Seimo nariams sudaryti tokią laikinąją komisiją.

„Visuomenę sukrėtus žiniasklaidos paskelbtai informacijai apie J.Furmanavičiaus bei V.Naruševičienės nužudymą bei prieš tai viešai paskelbtus kaltinimus J.Furmanavičiui bei kitiems asmenims dėl Drąsiaus Kedžio mažametės dukters tvirkinimo, Teisingumo institutas raštu kreipėsi į Seimo narius siūlydamas nedelsiant inicijuoti laikinąją tyrimo komisiją, skirtą nustatyti valstybės institucijų veiksmų (ne)tinkamumą bei (ne)adekvatumą šios istorijos kontekste bei įvertinti galimai egzistuojančias teisinio reguliavimo spragas“, - rašoma instituto pranešime spaudai.

Instituto direktorius Valdemaras Stančikas įsitikinęs, kad paminėtus tikslus galėtų pasiekti tik nepriklausoma, specialiai tam sudaryta Seimo laikinoji tyrimo komisija, „nes vargu, ar Kauno bei Lietuvos teisėsaugininkai bei kitų valstybės institucijų pareigūnai gebės pakankamai objektyviai ir savikritiškai patys įvertinti galimai padarytas ir skaudžiai pasibaigusias savo klaidas, pasiūlyti tinkamas teisinio reguliavimo pataisas“.

Dirba nuo 2006 metų

Teisingumo instituto vadovo nuomone, svarbu, kad parlamentinė kontrolė ištirtų, ar valstybės institucijos - prokuratūros, teismai, policija, vaiko teisių apsaugos įstaigos - tinkamai, adekvačiai bei efektyviai reagavo į šią situaciją ir kokios priemonės galėjo užkirsti kelią šiai tragedijai. Esą ypač svarbus yra ir galiojančio teisinio reguliavimo spragų nustatymas ir pašalinimas. Tokių spragų gali būti atrasta tarp Baudžiamojo proceso kodekso normų, teisės aktų, numatančių teisėjų įgaliojimų sustabdymo atvejus bei procedūras, normų, vaiko teisių apsaugą reglamentuojančių normų, leidimo laikyti savigynai išduotą ginklą atėmimo (sustabdymo) atvejus reglamentuojančių bei kitų normų.

Nuo 2006 metų veikiantis Teisingumo institutas siekia teisingo ir efektyvaus valstybinių institucijų darbo. Institutas savo veikloje stebi, analizuoja ir kelia problemas bei teikia pasiūlymus tų problemų sprendimui, imasi iniciatyvų ginant viešąjį interesą.