Kunigų lytinių nusikaltimų bylas tirianti Šventojo Sosto Tikėjimo mokymo kongregacija nuo visų pareigų nušalino ir kunigiškas teises apribojo daugiau nei penkis dešimtmečius Panevėžio vyskupijoje pastoracinį darbą dirbusiam monsinjorui 80-mečiam Juozapui Antanavičiui.

Kunigas nušalintas

Ilgą laiką klebonavusį Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje, pastaruosius septynerius metus dirbusį Upytės Šv. Karolio Baromėjaus bažnyčioje, Šv. Juozapo globos namų Panevėžyje įkūrėją į seksualinį skandalą įklampino  Katalikų bažnyčios hierarchus pasiekęs panevėžiečio skundas, rašo dienraštis „Sekundė“.

Apie tai, kad prieš du dešimtmečius jį, dar paauglį, monsinjoras lytiškai nuskriaudęs, vyras laiškuose papasakojo ne tik Panevėžio vyskupijai, bet ir Šventojo Sosto atstovams.

Panevėžio vyskupo Jono Kaunecko teigimu, tyrimas dėl gauto skundo užtruko ilgiau nei metus.

„Tokie dalykai visada skaudina. Ypač dabar, kai stengiamasi jais eskaluoti. Turėjome rimtai tirti. Iš pradžių buvau pavedęs ištirti buvusiam generalvikarui Robertui Pukeniui, bet nesėkmingai baigėsi, paskui teko kitiems pavesti“, – „Sekundei“ aiškino vyskupas.

Pasak jo, atliekant tyrimą buvo apklaustas ne vienas monsinjoro nuodėmės liudininkas. Kiek jų, neatskleidžiama.

Apskundžia ne pirmą kartą

J.Kauneckas prasitarė, kad skundo autorių su J.Antanavičiumi buvo bandyta sutaikyti, tačiau taikos nepasiekta paaiškėjus naujiems faktams.

„Tyrimo medžiagą perdavėme Šventajam Sostui, iš ten gavome atsakymą, kad geriau, jog J.Antanavičius nuo kunigiškų pareigų nusišalintų. Dėl atsargumo stengiamasi padaryti, kad neiškiltų kokie dalykai, nežiūrint, ar yra rimtų įrodymų“, – monsinjoro nušalinimą komentavo Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas.

Tačiau vyskupas pripažįsta nemanantis, kad J.Antanavičiui mestas kaltinimas sunkiu nusikaltimu gali būti iš piršto laužtas kažkieno kerštas dvasininkui. J.Kaunecko teigimu, Panevėžio vyskupijoje tai pirmasis atvejis, kai dėl dvasininko lytinio nusikaltimo teko kreiptis į Vatikaną.

Pasak vyskupo, dėl monsinjoro santykių su vyrais Panevėžio vyskupija yra sulaukusi ne vieno rašto. Dėl J.Antanavičiaus netradicinės seksualinės orientacijos ir dvasininkui neleistinų santykių skundas buvo pasiekęs ir prieš aštuonerius metus Panevėžyje dirbusį vyskupą Joną Preikšą.

„Dėl kitų dvasininkų tokių skundų nesame sulaukę, nebent anoniminių. O į tokius mes nekreipiam dėmesio, metam į šiukšlių dėžę“, – teigė J.Kauneckas.

Skriaudėją vaišino sūriu

Skundą dėl J.Antanavičiaus lytinių santykių tyręs buvęs Panevėžio vyskupijos generalvikaras Robertas Pukenis įsitikinęs monsinjoro nekaltumu.

R.Pukenis atmeta vyskupo priekaištus dėl esą neištirto nuo J.Antanavičiaus nukentėjusio vyro skundo. Dvasininkas tvirtina seksualinį skandalą narpliojęs tris dienas po dvi valandas. Buvusio generalvikaro nuomone, skundo autorius – nestabilios psichikos žmogus, kurio parodymai neturėjo tapti rimtu pagrindu nušalinti monsinjorą nuo pareigų.

„Tas liudininkas – aiškus ligonis. Jo skunde pilna grasinimų, necenzūrinių žodžių. Už tokį laišką jį buvo galima paduoti į teismą, bet maniau, kad tyla – geresnė byla. Jis vieną sakė vyskupui, kitą – man. Šiandien labai lengva apšmeižti. Už 100 dolerių žmogus iš gatvės gali bet ką drėbti. O jeigu kas ir buvo, tai praeityje. J.Antanavičius savo gerais darbais jau atsipirko“, – įsitikinęs R.Pukenis.

Pasak buvusio generalvikaro, skundo autorius pasakojęs, kad J.Antanavičius jį, dar 17-metį, nuskriaudęs prieš porą dešimtmečių. Už paauglystėje patirtą skriaudą, R.Pukenio teigimu, panevėžietis iš monsinjoro J.Antanavičiaus pareikalavo 6 mln. Lt moralinės žalos atlyginimo arba netoli miesto centro esančio jo namo.

„Istorija pilna prieštaravimų ir nesąmonių. Tas vyras pasakojo, kad jau po to atsitikimo vėl pas monsinjorą apsilankė ir dar nunešė sūrį. Aš vietoj sūrio akmenį būčiau nunešęs, jei taip nuskriaudė“, – stebėjosi R.Pukenis.

Jis tikina pats sulaukęs skundo autoriaus grasinimų atakuoti jo gimines už tai, kad užstojantis J.Antanavičių.

„Už tokį nusikaltimą, jei būtų konkrečių įrodymų, aš dvasininko tikrai nedangstyčiau. Bet šiuo atveju nebuvo objektyvaus liudijimo. Sutinku, kad už tokius dalykus reikia bausti, kad Katalikų bažnyčią būtina apšvarinti, bet reikia pradėti nuo tų, kurie labiau už J.Antanavičių neaiškūs“, – tvirtino R.Pukenis.

Buvusio generalvikaro nuomone, užuot nubaudus J.Antanavičių, Panevėžio vyskupui vertėjo pasikalbėti su dvasininką seksualiniu išnaudojimu apkaltinusio vyro motina, kad gydytų savo sūnų.

Pats R.Pukenis prieš pusantrų metų vyskupo J.Kaunecko buvo nušalintas iš generalvikaro posto. Dekretą dėl dvasininko pareigų pažeminimo pasirašęs Panevėžio vyskupas tokį sprendimą motyvavo, kad jam reikia dirbančio generalvikaro.

Bendruomenė nepasmerkė

Iš monsinjoro J.Antanavičiaus kunigo teises ir pareigas atėmęs seksualinis skandalas šokiravo Upytės bendruomenę. Už pastarųjų septynerių metų darbą Upytėje tikintieji linkę atleisti dvasininkui praeities nuodėmes.

„Jei kada gyvenime žmogus ir buvo suklydęs, gal būtų užtekę iš jo atimti parapiją, bet ne visai nušalinti nuo kunigystės. Jam pačiam teks prieš Dievą atsakyti“, – buvusį ganytoją gynė upytietė Birutė Jasnauskienė.

Jos teigimu, dėl į viešumą iškilusio lytinio nusikaltimo monsinjorą smerkia tie, kurie nelanko bažnyčios, bet tikintieji dvasininką užjaučia ir palaiko. Upytės bendruomenė netgi ketino surengti J.Antanavičiui išleistuves, tačiau pats dvasininkas nepanoro jokių iškilmių.

„Jam per daug skaudu. Kaip ir mums. Kai J.Antanavičius paskutinį kartą aukojo šv. Mišias, verkė visa bažnyčia. Monsinjoras palaimino žmones ir – nuėjo“, – nesulaikydama ašarų prisiminė B.Jasnauskienė.

Upytės bendruomenės atstovai, gyvenvietės mokyklos pedagogai nušalintojo monsinjoro nepamiršo pasveikinti   Juozapių proga. Dvasininką namuose aplankę upytiečiai pasakojo tokio sukrėsto monsinjoro dar nėra matę.

J.Antanavičiui Upytė dėkinga už sutvarkytą bažnyčią, jai išrūpintą kultūros paveldo objekto statusą, bebaigiamus renovuoti parapijos namus, suvienytą bendruomenę.

„Kai visa Lietuva minėdama tūkstantmetį giedojo himną, J.Antanavičiaus sukviesti upytiečiai irgi giedojo bažnyčios šventoriuje. Jei ne jis, Upytė nieko ir nebūtų organizavusi. Su kiekvienu – mažu, jaunu ar senu kunigas rasdavo kalbą, todėl ir mokykla, ir vaikų darželis jį noriai į savo renginius kviesdavosi“, – tvirtino B.Jasnauskienė.

Persekioja seksualiniai skandalai

Jau porą mėnesių nuo ganytojiško darbo nušalintas J.Antanavičius apie iškilusį skandalą kalba nenoriai. Dvasininkas jam mestus kaltinimus vadina kliedesiais, atėmusiais iš jo sveikatą. Monsinjoras bando užsimiršti rašydamas atsiminimus ir tikisi po metų išleisti knygą, pasakojančią apie jo sutiktus žmones.

„Tie dalykai labai trukdo kūrybai, bet stengiuosi kaip nors pramušti debesį. Visada žmogus turi dvi medalio puses ir jei antrojoje ką nors suranda, kas nors išlenda, taip ir atsitinka. Jei dabar tokie seksualiniai skandalai nebūtų madingi, niekas manęs nebūtų nušalinęs. Ir vyskupas, ir nuncijus nori apsidrausti, nes Vatikanas pyksta, jei bažnyčia tokiais atvejais nieko nedaro“, – sunkiai žodžius rinko J.Antanavičius.

Per 56-erius ganytojiško darbo metus J.Antanavičius nuo kunigo pareigų dėl traukos prie vyrų nušalinamas jau antrą kartą.

Pirmąkart iš dvasininkų luomo jis buvo priverstas trauktis 1963-iaisiais, tačiau aštuonis mėnesius išdirbęs fabrike J.Antanavičius vėl grįžo į bažnyčią.

Dvasininkas tikina, kad anuomet jam mesti kaltinimai homoseksualiais santykiais tebuvo KGB susidorojimas.

„Už tai, kad sutikčiau jiems dirbti, siūlė ir studijas Romoje, ir Panevėžio Šv. Petro ir Povilo bažnyčios klebono vietą, netgi „Volgą“. Kai nepasidaviau, pusantrų metų kasdien išsikvietę į vykdomąjį komitetą po kelias valandas morališkai kankindavo, kartą net revolverį į smilkinį buvo įrėmę“, – sovietinius laikus prisiminė nušalintasis monsinjoras.

Garsėja vertingomis kolekcijomis

J.Antanavičius Panevėžyje garsėja kaip meninių dirbinių kolekcininkas. Prieš keletą metų dvasininkas Panevėžyje besilankančiam prezidentui Valdui Adamkui, šventusiam 78-ąją sukaktį, padovanojo 1926-aisiais pagamintą Vienos krištolo taurę.  Dalį savo kolekcijos monsinjoras pardavė tam, kad būtų užbaigti jo iniciatyva  statyti Šv. Juozapo senelių globos namai.

Prieš trejetą metų vertingą knygų kolekciją monsinjoras padovanojo Panevėžio G.Petkevičaitės-Bitės bibliotekai. Dalis dovanotų knygų dvasininką pasiekė iš JAV leidyklų, pačių rašytojų rankų. Dovanotoje kolekcijoje buvo ir 1733 m. siekiančių leidinių.

Tačiau Panevėžyje nuo seno sklando kalbos ne tik apie dvasininko polinkį į meną, bet ir jo netradicinę seksualinę orientaciją.

Faktai

Interviu Italijos katalikų dienraščiui „L'Avvenire“  Tikėjimo mokymo kongregacijoje teisingumo gynėjo pareigas einantis monsinjoras Charlesu Scicluna teigia, kad per pastaruosius devynerius metus (2001–2010) kongregacija išnagrinėjo apie 3000 atvejų, kai dvasininkai kaltinami lytiniais nusikaltimais.

Maždaug 60 proc. šių atvejų – dėl efebofilijos, tai yra lytinio potraukio prie tos pačios lyties paauglių, 30 proc. – dėl heteroseksualių santykių ir 10 proc. – pedofilijos.

Per pastaruosius devynerius metus kongregacija nustatė 300 kunigų pedofilijos atvejų.

Iš 3000 lytiniais nusikaltimais kaltinamų dvasininkų 20 proc. vyskupijose įvykdyti baudžiamieji ar administraciniai bažnytiniai teismo procesai.

60 proc. atvejų dėl kaltinamųjų amžiaus nuspręsta nekelti bylų. Šiems dvasininkams buvo pritaikytos administracinės priemonės – uždrausta viešai aukoti šv. Mišias, klausyti išpažinčių, įsakyta gyventi santūriai ir atgailauti.

Tik 10 proc. iš 3000 lytinius nusikaltimus įvykdžiusių dvasininkų pašalinti iš kunigų luomo. Dar 10 proc. patys kaltinamieji pasiprašė atleidimo iš kunigo pareigų.

Daugiausia dvasininkų lytinių nusikaltimų atvejų nustatyta JAV. 2003–2004 m. net 80 proc. kongregacijos tirtų nusikaltimų buvo padaryti JAV.

Daugelyje šalių per metus nustatoma po vieną du tokius nusikaltimus.

Kiek Tikėjimo mokymo kongregaciją pasiekė skundų dėl Lietuvos kunigų padarytų lytinių nusikaltimų, Lietuvos vyskupų konferencija duomenų neturi.

Dvasininkų lytinius nusikaltimus tirianti Tikėjimo mokymo kongregacija pataria vyskupams paraginti nuo kunigų nukentėjusiųjų šeimas kreiptis į teisėsaugos institucijas.

Šiuo metu pasaulyje suskaičiuojama 400 000 kunigų.