Nuo Lietuvos autorių teisių gynimo agentūros (LATGA) atsiskyrusiems ir savo asociaciją įkūrusiems muzikantams, tarp kurių yra ir labai garsių atlikėjų, užsivėrė radijo stočių eteris. Kaip dažniausiai ir būna, viskas dėl pinigų.

Mirga garsūs vardai

Gal niekas į tai nebūtų atkreipęs dėmesio, tačiau artėjant „Eurovizijos“ dainų konkursui jo gerbėjai pastebėjo, kad Lietuvos atstovo Andriaus Pojavio daina „Something“ neskamba nė vienos radijo stoties eteryje.

Paaiškėjo, kad atlikėjas priklauso muzikos autorių teisių asociacijai NATA, su kuria nė viena radijo stotis nėra pasirašiusi sutarties dėl kūrinių transliavimo.

Dėl šios priežasties nė viena radijo stotis neturi teisės groti ne tik A.Pojavio atliekamų kūrinių, bet ir kitų, kurių autoriai priklauso NATA asociacijai.

NATA šiuo metu atstovauja 93 autoriams. Tarp jų yra ir tokios muzikos scenos žvaigždės kaip Andrius Mamontovas, Alanas Chošnau, Liveta ir Petras Kazlauskai.

Viskas dėl pinigų

„Atsiradus tokiai asociacijai, kuri turi savo narių, o tie nariai turi savo kūrinių, tai yra turtines teisių, radijo stotys prieš naudodamos eteryje kūrinius turi kreiptis į tuos autorius, kartu ir į asociaciją, dėl sutarties sudarymo. Kitu atveju tie kūriniai skamba nelegaliai“, – sakė asociacijos NATA direktorius Raigardas Tautkus.

Asociacija NATA buvo įkurta 2012 m. balandžio 1 d. Kaip tik tą dieną visoms radijo stotims ir televizijoms buvo išsiųsti laiškai, siūlantys sudaryti sutartį su šia asociacija bei jos nariais.

„Visiems išsiuntėme gražų pasisveikinimo laišką ir siūlėme sudaryti sutartis. Į tai nesulaukėm jokio atsakymo. Nesulaukėm jokio atsakymo tris mėnesius“, – pasakojo R. Tautkus.

Tikslios priežasties, kodėl nė viena radijo stotis ar televizija nenori pasirašyti sutarties su asociacija, niekas nenurodė.

NATA vadovas mano, jog viena priežasčių gali būti ta, kad pasirašiusios sutartį radijo stotys turėtų teikti asociacijai ataskaitas ir mokėti pinigus už transliuojamus kūrinius. „Naudotojų asociacija susitiko, aptarė ir nusprendė, kad jie nenori sudaryti sutarties. Kodėl? Nes pasirašius sutartis reikia teikti ataskaitas, kas tiksliai skambėjo eteryje. Taip pat papildomai mokėti. Pavyzdžiui, radijo stočiai “Lietus„, norint pasirašyti sutartį su NATA, per metus reiktų mokėti turbūt nuo 3 iki 5 tūkst. litų. Bet jie nesutinka tiek mokėti, todėl iš viso nesutinka sudaryti sutarties. Ir taip yra su visais kūrinių naudotojais,“ – kalbėjo R. Tautkus.

Susitarti nepavyksta

R. Tautkus teigė, kad asociacijos nariai pastebėjo, jog radijo stotys vis tiek transliuoja jų kūrinius, ir dėl to buvo bandyta susitarti gražiuoju.

„Asociacijos valdyba nutarė nekonfliktuoti, nors galėtume paduoti į teismą visas radijo stotis iš karto. Tuos kūrinius jie naudojo, nors nesame sudarę licencinių sutarčių. Dar kartą išsiuntėme laišką, kuriame parašėme, kad prašome sudaryti licencinę sutartį, nes kitaip jūs grojate tuos kūrinius nelegaliai. Kitaip jūs jų transliuoti negalite“, – teigė R. Tautkus.

Tačiau atsakymo asociacija, jos vadovo teigimu, vėl nesulaukė. Anot R. Taukaus, dabar radijo stočių atstovai aiškina, kad „NATA neleidžia groti kūrinių“.

„Tai rodo visišką pasityčiojimą bei apgaudinėjimą ir autorių, ir publikos, kuri apie tai nieko nežino. Įsivaizduokit, kad aš, būdamas radijo stoties direktorius, iš tikrųjų nenoriu pasirašyti licencinės sutarties, suprantu, jog pagal įstatymą visa tai darau nelegaliai, ir dar sakau, kad “va mums NATA atsiuntė laišką, kuriuo draudžia groti NATA narių kūrinius„. Tas laiškas nedraudžia groti kūrinių. Mes sakome – pasirašykit licencinę sutartį, kad galėtumėte groti. Neleidžiame groti nemokamai. Toks ir skirtumas“, – piktinosi R. Tautkus.

Dar viena priežastis, asociacijos NATA direktoriaus manymu, gali būti sutartys, sudarytos su autorių teisių gynimo asociacija LATGA. „Su LATGA jie bendradarbiauja daugybę metų, tikriausiai turi savo  ryšių, kurių mes nežinome“, – spėliojo NATA direktorius.

Užsiprašė per daug?

Asociacijos LATGA direktorius Jonas Liniauskas tokį požiūrį vadina keistu. Jo nuomone, asociacijai NATA nepavyksta sudaryti sutarčių dėl to, kad ji labai mažam skaičiui kūrėjų.

„Kai kurie NATA nariai, kaip atlikėjai, gal ir garsūs, bet kaip autoriai mažai žinomi“, – tvirtino jis. – LATGA atstovauja daugiau kaip 20 mln. viso pasaulio autorių. Mes televizijų ir radijo repertuarą galime užpildyti beveik vien savo autoriais."

Be to, J. Liniausko nuomone, sutartis su dar viena autorių teisių asociacija radijo ir televizijos transliuotojams sukelia papildomų keblumų.

„Tuo labiau, kiek girdėjau, jie prašo nerealių pinigų. Ne tokių, kokių galėtų prašyti, atsižvelgdami į savo užimamą rinkos dalį“, – tvirtino LATGA direktorius.

Pasak J. Liniausko, buvo atlikti skaičiavimai ir nustatyta, kad NATA priklausantys autoriai nesudaro nė pusės procento rinkos.

„O Kultūros ministerijai jie parašė raštą, jog, vadovaudamasi protingumo kriterijais, jų valdyba nusprendė, kad jų dalis yra 15 proc. Atsiprašau, kokie tai protingumo kriterijai, kai faktai rodo 0,42 proc., o jie įsivaizduoja, kad yra 15 proc. Kaip suprantu, vyksta nesusikalbėjimas dėl to, kad jie yra per geros nuomonės apie save“, – aiškino J. Liniauskas.

Jis tikino, kad LATGA neturi jokios įtakos radijo ir televizijos transliuotojų sprendimams. „Jie yra mūsų naudotojai, ir viskas. Ir mes su jais visais palaikom normalius santykius. Kada reikia, tada pratęsiam sutartį. Bet kadangi mūsų visos sutartys dar galioja iki 2015 m., mes su transliuotojais net ir nesusitinkame,“ – sakė LATGA vadovas.

„Dirbame laisvoje rinkoje“

Radijo stoties „Lietus“ generalinis direktorius Gintaras Zdebskis sakė, kad sutarties pasirašymas ar nepasirašymas priklauso nuo kiekvieno radijo ar televizijos transliuotojo sprendimo.

„Pirmiausia tai yra radijo stočių santykiai su kolektyvinio administravimo organizacijomis“, – teigė jis.

Kodėl nepasirašyta sutartis su asociacija NATA, G. Zdebskis nurodė paprastą priežastį: „Todėl, kad mes dirbame laisvoje rinkoje ir patys renkamės, ką mums verta turėti, o ko ne.“

Jam pritarė ir radijo stoties M-1 muzikos redaktorius Rimas Mauricas, jis tvirtino, jog licencinė sutartis su NATA nepasirašyta tik todėl, kad paprasčiausiai nepavyko susitarti dėl abi sutarties dalyves tenkinančių sąlygų.