Su smurtaujančiais vyrais dirbanti Kauno apskrities vyrų krizių centro psichologė Dovilė Bubnienė sakė sutinkanti nemažai tokių, kurie patys vaikystėje buvo skriaudžiami.

„Pavyzdžiui, dabar pas mus grupę lanko 19-metis vaikinas. Išgyvena dėl to, kad darosi toks pat, kaip jo tėvas. Nori suprasti, kodėl nesusivaldo, nors žino, ką reiškia gyventi su tokiu žmogumi. Jo patirtis – kraupi. Yra ir daugiau tokių, kurių iš tiesų nuoširdžiai gaila. Yra sergančių depresija vyrų, kuriems praverstų ne tik smurtinio elgesio keitimo programa, bet ir kompleksinė pagalba", – pasakojo psichologė.

Tačiau visuomeninės organizacijos atstovė minėjo ir priešingą atvejį: Vyrų krizių centro užsiėmimą lanko artimuosius mušantis vyras, kuris didžiuojasi esantis geras verslininkas ir arogantiškai elgiasi su visais aplinkui.

„Jam ko gero nepripažinsime dalyvavimo programoje, nes šis žmogus grupėje nieko neišmoko – buvo priešiškai nusiteikęs. Kas iš to, kad daugiau nei pusę laiko atbuvo, iš tiesų ignoravo programą ir nedirbo su savimi", – sakė D. Bubnienė.

Teismo sprendimu į Vyrų krizių centrą besikreipiantys vyrai privalo mokytis į konfliktus reaguoti nenaudodami smurto, tačiau kai kurie neperžengia savęs.

Smurtautojo iš pažiūros neatskirsi

„Kai mes sakome „smurtautojas„, kyla pikto, griežto veido ir balso, grėsmingos išvaizdos vaizdinys. Tačiau smurtaujančio vyro iš pažiūros niekaip neatskirsi“, – teigė D. Bubnienė.

Pasak psichologės, kiekvienoje grupėje yra vyrų, kalbančių ramiu, santūriu ir net švelniu balsu. Tačiau galima pastebėti, kad dažnai smurtautojai išsiskiria nemokėjimu pasakyti „ne”, tuo, kad bet kokiomis aplinkybėmis stengiasi tenkinti artimųjų norus.

„Kai pasižiūri į vyrą ir su juo pabendrauji, dažnai net sunku įsivaizduoti, kad jis gali smurtauti. Žmonės yra labai skirtingi, vieni galisi, kiti nesigaili dėl savo poelgių, vieni prisiima atsakomybę už savo elgesį, kiti kaltina antrą pusę, kad „ji pati išprovokavo”, „prisiprašė”, „specialiai sekiojo, zyzė” ir panašiai", – pasakojo Vyrų krizių centro psichologė.

Sieja alkoholis

Paklausta, ar galima sudaryti smurtaujančio vyro portretą, psichologė sake, kad ko gero ne: „Bendrumas, matyt, tik tas, kad smurtaujančiose šeimose aktuali alkoholio problema. Absoliučioje daugumoje atvejų prieš šeimos narius smurtavęs vyras buvo pavartojęs alkoholio. Ir jeigu blaivus jis nepakelia rankos prieš žmoną ar vaikus, išgėręs nebekontroliuoja savęs".

Dėl smurtinio elgesio įpareigoti į specialistus kreiptis vyrai – labai skirtingo amžiaus, pažiūrų ir socialinės padėties.

„Dabar pas mus grupę lanko 19 metų jaunuolis, tačiau jis smurtavo ne prieš šeimos narį. Vyriausias mūsų klientas buvo 58 metų amžiaus. Vienas kitas žmogus yra izoliuotas nuo savo šeimos, gyvena nuomojamuose būstuose, pas artimuosius, kiti – grįžę į šeimas", – pasakojo pašnekovė.

Nuo birželio tarp grupes lankiusių žmonių nebuvo nė vieno asocialaus vyro, tačiau ne visi turėjo darbus, dalis buvo registruoti Darbo biržoje, dalis nežinia iš ko gyveno. „Tik vienas vyras buvo labai ryškiai balansuojantis ant ribos, nors po teismo užsikodavo", – prisiminė psichologė.

Apie praeitį nekalba

Šeimoje smurtaujantiems žmonėms skirtos programos tikslas – keisti elgesį į nesmurtinį, padėti išmokti reaguoti į diskomforto situacijas ramiai, nenaudojant jėgos, nes dažnai vyrai, kaip jie patys sako, pradeda smurtauti tada, kai nebesusitvarko su savo jausmais, nebeišbūna toje konflikto situacijoje ir sprendžia ją jėga.

Pradedama nuo fakto konstatavimo – šeimoje buvo smurtauta, tačiau apie poros praeitį nekalbama. Tam skirtos vėlesnės asmeninės ir poros konsultacijos, kurių tikslas tobulinti kartu likusių žmonių tarpusavio santykius.

Teismo sprendimu grupes lankantys vyrai grupėse bando keisti nuostatas. Gilinasi į savo praeitį, vaikystės, jaunystės patirtis, kurios galėjo daryti įtaką dabartinėms reakcijoms į konfliktą.

Netaiko įpareigojimo keisti smurtinį elgesį, nes nėra kam teikti pagalbos

Nuo birželio mėnesio elgesio keitimo keturiose grupėse siekė apie 30 smurtavusių vyrų. Pasak psichologės, ne visiems pavyko baigti programą, nes kai kurie užgeria ar nubyra dėl kitų priežasčių.

„Pavyzdžiui, trečioje grupėje iš aštuonių žmonių nenubyrėjo nei vienas, antroje grupėje patvirtinimo, kad įvykdė teismo nutartį, negavo trys iš dešimties vyrų. Šioje grupėje ko gero porai taip pat negalėsime išduoti patvirtinimo, kad jie sėkmingai baigė programą, todėl negaus patvirtinimo, kad įvykdė teismo nutartį", – apgailestavo visuomeninės organizacijos atstovė.

Tačiau didžiausia problema, matyt, ta, kad Lietuvoje labai trūksta pagalbos vyrams, kurie smurtauja artimoje aplinkoje. „Važinėdami po Lietuvos miestus pastebėjome, kad daug kur įpareigojimas keisti smurtinį elgesį net nėra taikomas, nes visi supranta, kad su smurtautojais nebus kam dirbti", – atkreipė dėmesį D. Bubnienė.

Kalėjimų departamentas turi programą, tačiau probacijos specialistai labai apkrauti darbu ir nepajėgūs padėti visiems artimoje aplinkoje smurtaujantiems žmonėms.

Apmokestins smurtautojus – nuskriaus jų šeimas

„Problema iš tiesų didelė, tačiau svarbiausia, net jei yra specialistų galinčių ir norinčių padirbėti su smurtaujančiais šeimoje, tam nėra finansavimo ar papildomos paramos. Kaune svarstėme, gal reikėtų padaryti mokamas grupes žmonėms, kurie teismo įpareigoti keisti smurtinį elgesį. Tačiau tai galiausiai atsisuktų prieš šeimas, nes daugumai smurtautojų reikia susimokėti baudas, didelė dalis einančių į grupes kartą per savaitę pusdieniui turi atsiprašyti iš darbo, dalis vyrų – registruoti Darbo biržoje.

Beveik visi turi vaikų ir mes tarsi atimtume tuos pinigus iš šeimų, kurių dalis, patys žinome, gyvena tikrai labai varganai. Žinoma, kartais pasvarstome, kad alkoholiui ir cigaretėms pinigų visada atsiranda, na bet vis viena, iki paslaugos apmokestinimo niekaip neprieiname, nes smurtavimas – ne tik šeimos, bet ir visos valstybės, visuomenės skaudulys, tad visi turime šią problemą spręsti", – sakė psichologė.

Paklausta, kas nutiks, jei smurtaujantiems vyrams nebus teikiamos konsultacijos, D. Bubnienė sakė, jog teismai tiesiog netaikys baudžiamos priemonės taikyti smurtinio elgesio keitimo programos.

Daugelyje rajonų dėl to teismai smurtaujantiems šeimoje ir dabar netaiko baudžiamojo poveikio priemonės – smurtinio elgesio keitimo programos. Šeimą skriaudžiantys žmonės atskiriami nuo šeimos, susimoka baudas ir vėl į jas grįžta.

„Gali būti, kad ir tie, kurie dalyvaus smurtinio elgesio keitimo programoje, ne visi išmoks elgtis kitaip. Nes įpročių keitimas – ilgas procesas. jei žmogus didelę dalį gyvenimo elgėsi vienaip, reagavo į aplinkinius ir šeimos narius vienaip, vargu ar staiga išmoks reaguoti kitaip. Todėl ir po programos savo klientų nepaliekame likimo valiai. Jie gali ateiti patys, ateiti su antra puse, nes išmokti kasdienybėje taikyti ir įtvirtinti tinkamus bendravimo įgūdžius reikia ilgesnio laiko", – įsitikinusi Vyrų krizių centro specialistė.

Ragina steigti Vyrų krizių centrus

Darbui su šeimose smurtavusiais žmonėmis Vyrų krizių centras adaptavo danų programą. „Jie tą programą mielai sutiktų neatlyginamai perleisti ir kitoms organizacijoms, su sąlyga, kad bus apmokymai", – sakė pašnekovė, su kolegomis aplankiusi nemažai Lietuvos miestų ir miestelių, kuriuose būtų galima steigti vyrų krizių centrus.

Projektą iš nediskriminavimo skatinimo programos „Pagalbos vyrams teikimas ir prieinamumo didinimas" finansavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Specialistams skirtų seminarų tikslas buvo pasidalyti darbo patirtimi ir paraginti mažesniuose Lietuvos miestuose steigti vyrų krizių centrus, nes visoje Lietuvoje veikia tik trys.

„Moterų krizių centrų, moterų draugijų, moterų veiklos ir inovacijų fondų Lietuvoje yra tikrai nemažai, kiekviena apskritis jų turi, o štai vyrų krizių centrai veikia tik Vilniuje ir Kaune, viena kita organizacija dirba su vyrais ir su moterimis, tačiau ir tokių yra labai nedaug", – konstatavo Kauno apskrities Vyrų krizių centro psichologė D. Bubnienė.