Karšta vasara nepaskatino išvykstamojo turizmo, nors to galėjo tikėtis organizuojančios poilsį užsienio kurortuose kelionių agentūros. Užuot leidę atostogas kitų šalių paplūdimiuose, lietuviai mieliau renkasi netolimas išvykas į Lietuvos pajūrį ar kaimynines valstybes.

„Kai vasara tokia karšta, žmonės linkę ilsėtis Lietuvos pajūryje. Nors daug kas taupo, bet tie, kurie negali gyventi be kelionių, žinoma, keliauja. Į Latviją ir Estiją kelionės visada buvo populiarios, o dabar dar labiau, nes jos nėra brangios“, – apie šį turizmo sezoną kalbėjo kelionių agentūros „Eura“ vadybininkė Renata Jakūbaitienė.

Agentūros darbuotoja pažymėjo, kad kai kurie panevėžiečiai renkasi vienos dienos išvyką į Rygą, tai keliautojams atsieina apie 100 litų. Kitų kelionės užsitęsia keletą dienų ir kainuoja iki 400 litų. Iš ilgesnių viešnagių artimiausiose šalyse lietuviai noriai renkasi Estijos Saremo salas.

„Mūsų gyventojai nepraranda domėjimosi savo kaimynais, o sunkmečiu šios kelionės yra aktualesnės, nes keliauti norisi, bet reikia ir pataupyti“, – teigė R.Jakūbaitienė.

Nori vėsumos

Panašias tendencijas yra pastebėjusios ir kitos kelionių agentūros. Per karščius netikėtai populiarūs tapo kruizai po Baltijos jūrą.

„Kai vargina karščiai, aktualesnės pasidarė kelionės jūra – ilgesni ar trumpesni kruizai, kur juntama vandens gaiva, pavyzdžiui, iš Talino į Helsinkį, Stokholmą arba iš Rygos į Stokholmą. Pradėjo traukti vėsesnė ir gaivesnė Norvegija“, – tikino kelionių agentūros „Delta-Interservis“ biuro vadovė Rima Daraškevičiūtė.

Kaip teigė pašnekovė, jos išvardintos kelionės nėra pigios. Išsirengus į tokį kruizą su grupe, penkių dienų kelionė, priklausomai nuo kajutės lygio, vienam žmogui kainuoja apie tūkstantį litų. Už trijų dienų išvyką tektų pakloti apie 400 –500 litų.

Gyventojų susidomėjimą kaimyninėmis šalimis yra pastebėję ir Panevėžio apskrities turizmo informacijos centro (TIC) darbuotojai. Miestiečiai dažniausiai klausia apie poilsio galimybes Estijoje ir Latvijoje.

„Dažniausiai žmonės sako, kad nori išvykti trims keturioms dienoms. Labiausiai juos domina Estijos Saremo sala ir Latvijos miestai – Ventspilis, Liepoja ir Jūrmala. Panevėžiečiai klausinėja, kur nuvykus apsigyventi, ką galima aplankyti“, – apie miestiečių keliavimo ypatumus pasakojo Turizmo informacijos centro turizmo vadybininkė Indrė Stirbytė.

Turkija pirmauja

Nors itin domimasi artimiausiomis valstybėmis, labiausiai pamėgta šalis ilsėtis vis dar yra Turkija. Maždaug savaitės poilsiui jos kurorte panevėžietis pasiryžęs išleisti apie tūkstantį litų. Šios sumos užtenka kelionei lėktuvu pirmyn ir atgal, nuvykti į viešbutį ir maistui.

Kelionių agentūrų atstovai teigia, kad Turkija lietuvius labiausiai vilioja kokybės ir kainos santykiu.

„Puikus oras garantuotas, kaina nedidelė, o sąlygos neblogos. Dabar į Turkiją keliauja mažiau žmonių nei prieš porą metų, tačiau, palyginti su pernai, skaičiai išlieka panašūs“, – apie Turkijos kurortų trauką pasakojo R.Jakūbaitienė.

Sunkmečiu labai populiariomis buvo tapusios paskutinės minutės kelionės, nes jos keliais šimtais litų pigesnės, tačiau per vasaros įkarštį daugelis jų išperkamos, todėl tokių pasiūlymų beveik nebeliko.

„Kainos sezono metu yra pakilusios. Pasikeitus kainodarai, paskutinių minučių kelionių pasiūloma labai mažai“, – paaiškino R.Jakūbaitienė.

Ar savaitė poilsio Turkijos kurortuose gali kainuoti maždaug tiek pat, kiek ir Palangoje? R.Daraškevičiūtė teigė negalinti vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą, nes daug kas priklauso nuo poilsiautojo noro ir sąlygų, tačiau patikino, kad iš esmės tai įmanoma.

„Jeigu poilsiaujama tokiu pačiu lygiu, Palangoje ir Turkijoje galima pailsėti už panašią sumą. Tačiau mūsų pajūryje dažniausiai kitas gyvenimo modelis, pavyzdžiui, maitiniesi pats, tad palyginamieji variantai nėra adekvatūs. Į kelionę ir poilsį Turkijoje įskaičiuojamas skrydis, nuvežimas į viešbutį, maitinimas, o Palangoje viską darai pats. Kokybiškai Turkija – paprastesnis variantas“, – teigė R.Daraškevičiūtė.

Tarp panevėžiečių Turkijoje populiaru ilsėtis savaitę, tačiau kitų didesnių Lietuvos miestų gyventojai renkasi ilgesnį laikotarpį.

Italija nepasiteisino

Kelionių organizatoriai teigia, kad yra ir tokių šalių bei vietų, į kurias poilsinės kelionės nepasiteisino, pavyzdžiui, Italijos kurortai. Į šią šalį panevėžiečiai vyksta vangiai, o kai kuriuos maršrutus teko nutraukti. Jie nepopuliarūs dėl nemažų kainų.

„Siūlomos naujos kryptys į Siciliją Italijoje, šios kelionės mėgstamos didmiesčių gyventojų, bet mūsų žmonės jas sunkiai priima. Labiausiai jiems nepatinka kaina. Kelionės yra kur kas brangesnės nei į Turkiją. Pavyzdžiui, kainos prasideda nuo 2500 litų“, – panevėžiečių sprendimą nevykti į Italiją komentavo R.Jakūbaitienė.

Kaip teigė kelionių agentūros vadybininkė, poilsio kainos Italijoje skiriasi todėl, kad ši šalis yra Europoje, be to, paslaugos, ekskursijos ir paplūdimiai aukštesnio lygio. Dar viena nepasiteisinusia tapo kelionė į Ibizą, ją organizatoriai atšaukė po kelių skrydžių.

„Buvo vos keli reisai, o vėliau teko juos nutraukti, nes poilsiautojų nedaug surinkdavome. Miestelių gyventojams yra tik Turkija, be to, retas kuris gali išleisti daugiau kaip tūkstantį litų“, – pasakojo R.Jakūbaitienė

Grasinimai turistams

Be Turkijos, populiariausia tarp keliautojų išlieka didžiausia Graikijos sala Kreta. Žiniasklaidoje neseniai išplatintas Graikijos ekstremistų grasinimas žudyti turistus, tačiau turizmo agentūros į šį pranešimą kol kas rimtai nereagavo.

„Galiu paneigti tai. Gavome laiškų iš didžiųjų kelionių operatorių, jie patikino galintys garantuoti saugumą. Iš turistų nesulaukėme jokių nusiskundimų. Realaus pavojaus nėra, o Graikija dabar gana populiari“, – tvirtino R.Jakūbaitienė.

R.Daraškevičiūtė patikino, kad kelionių organizatoriai įdėmiai seka įvykius pasaulyje ir Užsienio reikalų ministerijos pranešimus, tačiau kol kas dėl Graikijos negavo jokių įspėjimų.

„Už visą pasaulį negali prisiimti atsakomybės. Informacijos, kad Graikijoje poilsiautojams nesaugu, dar neturime. Vakar rezervavau kelionę turistų grupei, šį savaitgalį ji išskrenda į Graikijai priklausančias salas, tad panika mūsų dar nepasiekė. Kaip bus, matysime“, – teigė R.Daraškevičiūtė.

Graikijos kol kas neįtraukusi į pavojingų šalių sąrašą patvirtino ir Užsienio reikalų ministerija. Jos atsiųstame atsakyme į paklausimą teigiama, kad neturima duomenų apie pavojų Lietuvos piliečiams.

„Lietuvos užsienio reikalų ministerija nuolat stebi padėtį Graikijoje. Šiuo metu ši šalis nėra įtraukta į valstybių, į kurias vykstant rekomenduojama atkreipti dėmesį į kelionės saugumą, sąrašą, nes neturima duomenų apie realų pavojų, kuris grėstų Lietuvos turistams“, – teigiama „Sekundei“ atsiųstame ministerijos atsakyme.

Ironiška, tačiau jau ne pirmus metus į URM pavojingų šalių sąrašą patenka Turkija, kurią dažniausiai renkasi Lietuvos turistai.

Daugėja lankytojų

Kelionių agentūros turizmo rinkos didesnių pakitimų ir atsigavimo nepastebi, bet šioks toks sujudimas po sunkmečio juntamas Panevėžio TIC. Kiekvieną mėnesį TIC apsilanko po keliasdešimt žmonių daugiau nei praėjusiais metais. Pavyzdžiui, praėjusių metų liepą sulaukta 1715 lankytojų, o šiemet jų buvo jau 1803. Kasdien pas mus apsilanko apie 40 klientų, iš jų keli būna užsieniečiai. Pastebima, kad tai – kaimyninių šalių gyventojai. Iš toliau atvykstančiųjų daugiausia būna žydų.

„Žydų sulaukiame gana daug, nes Panevėžyje yra nemažas jų palikimas – buvę žydų bendruomenės namai, mergaičių gimnazija“, – pasakojo I.Stirbytė.

Į centrą nemažai užsuka Jungtinės Karalystės turistų, lenkų, latvių, estų. Pastebima, kad vis dažniau užsieniečiai į Lietuvą atvyksta dviračiais, tačiau jie, pamatę, kad dviračių takų infrastruktūra yra silpna, nusivilia. Pripratę prie išplėtotos dviračių takų infrastruktūros Europoje, užsieniečiai neretai pasigenda to ir Lietuvoje.

„Jie mums pasakoja, kad iki Panevėžio važiavo gerais takais, bet vėliau jų neliko. Neseniai vienas vokietis klausė, ar mūsų dviračių takai yra ženklinami ir numeruojami. Deja, ženklinami tik automobilių keliai. Užsieniečiai norėtų rasti žemėlapiuose pažymėtus dviračių takus, pageidauja, kad dviračių takų ruožai būtų sujungti“, – komentavo I.Stirbytė.

Panevėžyje dažniausiai trumpai apsistoja tie turistai, kurie vyksta į Kauną arba Rygą, todėl labiausiai juos domina miesto ir rajono lankytinos vietos ir galimybė pavalgyti.

Panevėžio rajone populiariausi išlieka Linų muziejus ir Pašilių stumbrynas. Apskrityje turistus labiausiai domina dvarai, bet Panevėžio rajone yra tik Bistrampolio dvaras, tad turistai traukia Biržų ir Rokiškio link.