Valstybinės kultūros paveldo komisijos veikla praėjusiais metais buvo paralyžuota, metinėje ataskaitoje tvirtina pati komisija.
Komisija pastebi, kad Seimo deleguotų atstovų kadencija baigėsi dar praėjusių metų gegužę, tuo tarpu iki šiol nei paskirti nauji nariai, nei pratęsti senųjų įgaliojimai.
„Tenka konstatuoti, jog penktoji, 2011-2015 metų Valstybinės kultūros paveldo komisijos ketverių metų kadencija dėl Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto aplaidumo dar yra nesuformuota“, - rašoma ataskaitos išvadose.
Komisija, įvertinusi savo praėjusių metų veiklą, mano, kad jos kaip „apibendrinančios, telkiančios institucijos vaidmuo yra veiksmingas, tačiau 2011 metais jos veikla buvo praktiškai paralyžuota“.
Seimo ŠMKK pirmininkas Valentinas Stundys sako, jog naujų komisijos narių paskyrimą stabdė jo vadovautos darbo grupės parengtos pataisos, kuriomis buvo numatyta sujungti Etninės kultūros globos tarybą ir Valstybinės kultūros paveldo komisiją, tačiau lapkritį parlamentas tokį siūlymą atmetė.
Taip pat V.Stundys pastebi, jog ŠMKK jau yra pateikęs Seimui kandidatūras į komisiją, tačiau nauji nariai nebuvo paskirti ir dėl įtemptos rudens sesijos darbotvarkės.
„Kandidatūras komitetas yra seniai atidavęs sekretoriatui ir viskas yra nebe mūsų rankose, jas patvirtinti buvo galima dar rudens sesijoje, tačiau dėl įtemptos darbotvarkės klausimas nebuvo įtrauktas“, - BNS sakė V.Stundys.
Kandidatūras į komisiją, kurias dar turi patvirtinti Seimas, ŠMKK pasirinko lapkričio pabaigoje, komisijos nariais siūlydamas skirti archeologą Zenoną Baubonį, istoriką, muziejininką Raimundą Balzą, architektą Joną Glemžą, archeologą Albiną Kuncevičių.
Į komisiją nebepasiūlyta iki šiol jai vadovavusi žinoma paveldosaugininkė, restauratorė Gražina Drėmaitė.
Valstybinę kultūros paveldo komisiją sudaro 12 narių: du narius skiria ir atleidžia prezidentas, keturis narius - Seimas ŠMKK teikimu, keturis narius - premjeras kultūros ministro teikimu, du narius renka ir atšaukia įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos visuomeninės organizacijos, kurių veikla susijusi su kultūros paveldo paieška, saugojimu ir propagavimu. Komisijos nariai skiriami 4 metams. Pirmininką dvejų metų kadencijai skiria Seimas.
Valstybinė kultūros paveldo komisija dalyvauja formuojant kultūros paveldo apsaugos politiką ir strategiją, teikia siūlymus Seimui, prezidentui, Vyriausybei ir kitoms valstybės institucijoms dėl kultūros paveldo apsaugos politikos ir strategijos, svarsto ir aprobuoja siūlymus kultūros paveldo vertybes paskelbti kultūros paminklais ar panaikinti jų apsaugą.
Naujausi komentarai