Visą praėjusią savaitę Lietuvoje vyko „Veiksmo savaitė BE PATYČIŲ“. Šiais metais prie iniciatyvos, Lietuvoje pradėtos prieš ketverius metus, prisijungė 35 nevyriausybinės, valstybinės, privataus sektoriaus organizacijos, užsienio šalių diplomatinės atstovybės, tarptautinių organizacijų biurai bei 1130 šalies mokyklų, darželių ir kitų ugdymo įstaigų. Prieš patyčias pasisakė ir žinomi Lietuvos žmonės – Andrius Mamontovas, Nomeda Marčėnaitė, Ingrida Kazlauskaitė, Donatas Baumila, Darius Rakauskas. Projektą inicijavo emocinės paramos telefonu tarnyba „Vaikų linija".

„Norime akcentuoti, kad darbas su patyčiomis  turi vykti nuolat – „Veiksmo savaite BE PATYČIŲ“ siekėme atkreipti visuomenės dėmesį į patyčių problemą, parodyti, kad ją galima spręsti, dalintis gerąją patirtimi bei kelti diskusijas, kurios padėtų ieškoti sprendimų mažinant patyčias ir vienas kitų žeminimą įvairiose  gyvenimo sferose, – sako „Vaikų linijos" vadovas dr. Robertas Povilaitis. Kartais sulaukiame priekaištų, kad patyčios vyksta net ir šios savaitės metu. Staiga sustabdyti patyčias yra taip pat nerealu, kaip ir  ir sergančius žmones išgydyti per Pasaulinę sveikatos dieną“.

„Vaikų linija“, iniciatyvos metu budėjusi visą parą, iš viso sulaukė beveik 5,5 tūkst. skambučių. Vien naktinių budėjimų metu atsiliepta į beveik 2 tūkst. skambučių. Per „Veiksmo savaitę BE PATYČIŲ“ pagalbos tarnyba sulaukė trečdaliu skambučių daugiau nei įprastai.

Elektroninės patyčios tampa vis populiaresnės ir dažniau pasitaikančios tarp vaikų bei paauglių, todėl „Vaikų linija“ skiria didelį dėmesį ir joms. Lietuvoje įgyvendinama „Saugesnio interneto“ programa  (www.draugiskasinternetas.lt), kurioje „Vaikų linija“ veikia kaip saugesnio interneto „Pagalbos linija“. Vaikai ir paaugliai iš visos Lietuvos gali skambinti nemokamu numeriu 116111 ir klausti ne tik apie elektronines patyčias, bet ir apie asmeninių duomenų saugumą, apie romantinius santykius internete, duomenų vagystę ir kitus jiems rūpimus klausimus.

Prie šių metų iniciatyvos moksleiviai prisidėjo ypač aktyviai, dalyvaudami ne tik renginiuose, bet ir kūrybiniame konkurse „Tyčiotis Negalima Draugauti“. Jo nugalėtojai buvo apdovanoti vertingomis dovanomis: iPad grotuvu, kelione į Briuselį. Mokyklose buvo organizuojamos filmų peržiūros bei diskusijos su psichologais, mokyklos rengė jau tradicija tapusius flasmob‘us „Šypsenėlės“, eitynes prieš patyčias bei daugelis kitų veiklų. „Džiugu, kad iniciatyva vis labiau plečiasi ir išeina už mokyklos ribų, – sako Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentas Vygintas Eidėnas. – Iniciatyvos metu vyko daug prasmingų veiklų ne tik mokyklose, bet ir miestuose: moksleiviai iš skirtingų mokyklų kartu organizavo diskusijas, bandė surasti būdų, kaip mažinti patyčias mokyklose, dalinosi gerąja patirtimi“. Daugiau informacijos ir įvykusių renginių nuotraukų galima rasti www.bepatyciu.lt ir www.facebook.com/bepatyciu.

Iniciatyvos „Veiksmo savaitė BE PATYČIŲ“ organizatoriai pastebi, kad kasmet atsiranda įvairiausių priemonių, padedančių nagrinėti patyčių problemą mokyklose, pavyzdžiui, Lietuvos žmogaus teisių centras pristatė JAV sukurtą  dokumentinį filmą „Skriaudėjas“ (angl. Bully) kurį paruošė naudojimui kaip metodinę priemonę, ar pačių moksleivių sukurti filmukai, plakatai, taip pat – įvairūs informaciniai leidiniai, tokie kaip „Elektroninės patyčios ir jų prevencija“ ir pan. Didelį paskatinimą rūpintis patyčių prevencija suteikė ir Europos Parlamento narių pritarimas pareiškimui paskelbti oficialią Europos dieną prieš patyčias ir smurtą mokyklose. Be to, Lietuvos naujoji Vyriausybė taip pat vieną iš savo strateginių tikslų paskelbė smurto ir patyčių prevenciją mokyklose.

Kampanija BE PATYČIŲ vyksta nuo 2004 m. Pagrindinis iniciatyvos tikslas – smurto ir patyčių prevencija. Jos metu išleidžiama įvairi informacinė medžiaga vaikams, tėvams ir mokytojams, organizuojamos konferencijos, diskusijos, vykdomi mokymai. Projektui sukurta interneto svetainė www.bepatyciu.lt Kasmet prie projekto prisijungia vis daugiau partnerių, gerai žinomų visuomenei žmonių. Kampanija BE PATYČIŲ siekiama kurti saugesnę aplinką ne tik mokyklose ar darželiuose, bet ir suaugusių žmonių gyvenime, akcentuoti šios problemos svarbą bei šviesti visuomenę.