Lietuvos visuomenininkai atkreipia dėmesį, kad Seimo planus didinti hidroelektrinių galią būtų galima įgyvendinti tik užtvenkiant didžiąsias Lietuvos upes.

Anot Lietuvos žaliųjų ir judėjimo "Už gamtą", to neįmanoma pasiekti nestatant užtvankų ant Nemuno ir Neries bei svarbiausių jų intakų - Minijos, Jūros, Dubysos, Merkio, Šventosios, Žeimenos.

Taip būtų paskandinti dešimtys tūkstančių hektarų išskirtine biologine įvairove ir kultūrine verte pasižyminčių upių slėnių ir galutinai užblokuoti dar likę žuvų migracijos keliai, teigiama aplinkosaugos organizacijų pranešime.

"Tarybiniai melioratoriai sunaikino 85 proc. Lietuvos upių, o likusius 15 proc. pasiryžę sunaikinti kai kurie nepriklausomos Lietuvos politikai", - teigia žalieji.

Ketvirtadienį Seimas pradeda svarstyti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą. Visuomenininkams užkliūva įstatymo projekto straipsnis, kuriame suformuluotas uždavinys iki 2020 metų hidroelektrinių suminę įrengtąją galią padidinti nuo 127 iki 250 megavatų.

Anot žaliųjų, pagal energetikos specialistų skaičiavimus, užtenka hidroelektrinių galią padidinti iki 141 megavatų, ką galima pasiekti ne statant naujas užtvankas ir tvenkiant upes, o įrengiant hidroturbinas ant esamų užtvankų bei naudojant kitas technologijas, neužtvindant upių.

"Didesnis hidroelektrinių galių padidinimas nei iki 141 megavatų neįmanomas nepažeidžiant Lietuvos Saugomų teritorijų ir Vandens įstatymų, Bendrosios ES Vandens politikos direktyvos ir mūsų tarptautinių įsipareigojimų dėl migruojančių gyvūnų apsaugos", - teigia žalieji.

Prašydami parlamentarų nepritarti didesniam hidroelektrinių galios didinimui, ketvirtadienio rytą prie Seimo piketavo šeši aplinkosaugos organizacijų atstovai. Plakatai jų rankose ragino "nepratęsti sovietų pradėto upių naikinimo", "nežudyti Lietuvos upių" ir klausė, "kiek kilovatvalandžių verta upės gyvybė".

Lietuvos žaliųjų judėjimas, Lietuvos upių gelbėjimo aljansas, Lietuvos nevyriausybinių aplinkosauginių organizacijų koalicija, judėjimas "Už gamtą", Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, prašydami išsaugoti Lietuvos upes, kreipėsi į Seimo pirmininkę Ireną Degutienę.

Lietuvos sąjūdis taip pat išplatino kreipimąsi į prezidentę, Seimo pirmininkę, premjerą ir Seimo narius, teigdamas, jog yra šiuolaikiškesnių ir mažesnį neigiamą poveikį gamtai darančių atsinaujinančių energijos šaltinių nei naujos hidroelektrinės, pavyzdžiui, vėjo jėgainė jūroje.

"Masinis upių užtvenkimas valstybės požiūriu visai nereikalingas norint įgyvendinti nacionalinius atsinaujinančios energetikos plėtros planus, tačiau jis taps ekologine katastrofa ir amžiams sunaikins Lietuvos gamtą", - teigia Lietuvos sąjūdis.