Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui leisti vardus ir pavardes dokumentuose rašyti ne tik lietuviškais, bet ir kitais lotyniško pagrindo rašmenimis.

Galutinį žodį šiuo klausimu dar turės tarti Seimas.

Naujasis įstatymo projektas kiek patobulintas lyginant su ankstesniu siūlymu, siekiant, kad atitiktų Lietuvos konstitucinę doktriną. Anot premjero Andriaus Kubiliaus, pastarasis Ministrų kabineto siūlomas įstatymo projektas patobulintas "kai kuriomis korekcijomis".

"Vyriausybė jau yra lygiai tokius pat sprendimus padariusi prieš gerus tris mėnesius. Įstatymo projektą pateikė Seimui, Seime Teisės departamentas pateikė šiek tiek pasiūlų, tai paprasčiausiai kai kurios korekcijos padarytos, papildomai išplėsta preambulė, kad būtų dar aiškiau, kuo skiriasi įstatymo koncepcija nuo ankstesnio vardų ir pavardžių reglamentavimo", - po Vyriausybės posėdžio trečiadienį žurnalistams sakė premjeras.

Vis dėlto siekiant galutinai išsklaidyti tokias abejones, Seimui siūloma prašyti Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo.

"Būtų logiška Seime priėmus tokį įstatymą (...) numatyti, kad jis būtų pradėtas įgyvendinti nuo 2011 metų sausio pirmos dienos, o per tą laiką kreiptis į KT prašant atsakyti, ar toks įstatymas atitinka Konstituciją", - teigė ministras pirmininkas.

Anot premjero, į KT turėtų būti kreipiamasi dėl to, kad naujai siūlomas įstatymo projektas "remiasi šiek tiek kitokia vardų ir pavardžių bei valstybinės kalbos santykio koncepcija".

"Iki šiol KT laikėsi nuostatos, kad vardo ir pavardės rašymas į kokį nors dokumentą, pavyzdžiui, pasą, yra reglamentuojamas Kalbos įstatymu. Tuo tarpu ir kalbininkai (...) laiko, kad asmens vardas ir pavardė, rašomas į asmens tapatybės dokumentą, turi atspindėti asmens tapatybę - taip, kaip yra surašytas jo vardas originalia kalba, ir tai neturi būti saistoma kokiais nors kalbos įstatymais", - aiškino ministras pirmininkas.

Leisti pavardžių rašybą ne vien lietuviškais rašmenimis ilgą laiką prašo lenkų tautinė mažuma ir juos palaikantys Lenkijos politikai.

A.Kubilius po posėdžio sakė, kad asmenvardžių rašybos liberalizavimas niekaip nesusijęs su kokia nors galima šiuo metu opozicijoje esančios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos parama trapiai valdančiajai koalicijai.

"Ne, tokį įstatymą svarstome jau nuo praeitų metų rugsėjo mėnesio. Čia nieko bendro su kokiomis nors politinėmis aktualijomis nėra - tai yra penkiolika metų neišspręstas klausimas, manome, kad jį reikia išspręsti pagaliau, lygiai kaip ir kompensacijas už žydų bendruomenių turtą", - sakė premjeras.

Siūlomu projektu būtų įtvirtinta išimtis, kad asmens prašymu jo pavardė galėtų būti rašoma kitais lotyniško pagrindo rašmenimis, jeigu pavardė šiais rašmenimis įrašyta dokumento šaltinyje.

Vyriausybė teigia, kad po tokio įstatymo priėmimo "nesitikima didesnio asmenų prašymų skaičiaus keisti vardus ir pavardes".

Konstitucinis Teismas 1999 metais paskelbė, kad vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba, o pernai nurodė, kad nelietuviškais rašmenimis vardas ir pavardė gali būti rašomi paso kitų įrašų skyriuje, tačiau toks įrašas "neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba".

Vis dėlto premjeras ir teisingumo ministras sako tikį, kad įstatymas Konstitucijai neprieštarautų, nes esą dabar yra pasikeitusi vardo ir pavardės koncepcija - jie dabar nelaikomi "kalbos dalyku", o asmens nuosavybe. Įstatymo projekte taip pat akcentuojama, kad asmenvardžiai "neturi leksinės reikšmės". Tačiau su tokia nuomone nesutinka dalis valdančiųjų konservatorių frakcijos, kurie priešinasi asmenvardžių rašymo liberalizavimui.

Vyriausybė taip pat pabrėžia, jog asmenvardžių rašybos liberalizavimas būtų naudingas santuokas su užsieniečiais sudariusiems lietuviams.