Vyriausybė trečiadienį svarstys siūlymą leisti vardus ir pavardes dokumentuose rašyti ne tik lietuviškais, bet ir kitais lotyniško pagrindo rašmenimis.

Šis į trečiadienio Ministrų kabineto posėdžio darbotvarkę įtrauktas klausimas ilgą laiką Lietuvoje sulaukia prieštaringų vertinimų ir yra abejojančių, ar tai atitiktų Konstituciją. Leisti pavardžių rašybą ne vien lietuviškais rašmenimis ilgą laiką prašo lenkų tautinė mažuma ir juos palaikantys Lenkijos politikai.

Siūlomu projektu būtų įtvirtinta išimtis, kad asmens prašymu jo pavardė galėtų būti rašoma kitais lotyniško pagrindo rašmenimis, jeigu pavardė šiais rašmenimis įrašyta dokumento šaltinyje.

Vyriausybė teigia, kad po tokio įstatymo priėmimo "nesitikima didesnio asmenų prašymų skaičiaus keisti vardus ir pavardes".

Konstitucinis Teismas 1999 metais paskelbė, kad vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba, o pernai nurodė, kad nelietuviškais rašmenimis vardas ir pavardė gali būti rašomi paso kitų įrašų skyriuje, tačiau toks įrašas "neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba".

Vis dėlto premjeras ir teisingumo ministras sako tikį, kad įstatymas Konstitucijai neprieštarautų, nes esą dabar yra pasikeitusi vardo ir pavardės koncepcija - jie dabar nelaikomi "kalbos dalyku", o asmens nuosavybe. Įstatymo projekte taip pat akcentuojama, kad asmenvardžiai "neturi leksinės reikšmės". Vis dėlto su tokia nuomone nesutinka dalis valdančiųjų konservatorių frakcijos, kurie priešinasi asmenvardžių rašymo liberalizavimui.

Vyriausybė taip pat akcentuoja, jog asmenvardžių rašybos liberalizavimas būtų naudingas santuokas su užsieniečiais sudariusiems lietuviams.

Galutinį žodį dėl asmenvardžių rašybos liberalizavimo turės tarti Seimas.