2009 metų pabaigoje Jungtinių Valstijų diplomatai Afganistane įspėjo, kad stabilumas Lietuvos pastangomis atkuriamoje Goro provincijoje yra trapus ir gali sugriūti, jei nebus sprendžiamos jaunimo užimtumo ir vietos gyventojų gebėjimų stokos problemos.

"Nors ir nebūdamas pasipriešinimo centre, Goras kenčia nuo karo vadų įtakos, laikinai čia apsistojančių jaunų žmonių, kurie susiję su sukilėliais, taip pat gebėjimų stokos. Nesprendžiami šie klausimai gali skurti terpę sukilėliams. Dabartinė stabili Goro situacija daro jį geru kandidatu inovatyvioms paramos programoms, kurios galėtų sukurti pastovumą provincijoje", - rašoma JAV ambasados Kabule 2009 metų pabaigoje parengtoje ataskaitoje, kurią trečiadienį paviešino WikiLeaks.

Tačiau JAV diplomatai 2009-aisiais pabrėžė, kad Goro stabilumo nereikėtų laikyti savaime suprantamu. Jie pažymėjo, kad 2002-2009 metų laikotarpiu Goras gavo 27,3 mln. dolerių paramos, tuo tarpu parama vakaruose esančiai kaimyninei Herato provincijai siekė 237,3 mln dolerių.

"Vietos pareigūnai dažnai pusiau juokais sako, kad jie gautų daugiau paramos, jei kas apipiltų Čagčaraną raketomis", - teigia amerikiečių diplomatai.

"Svarbiausias infrastruktūrinis Goro poreikis yra asfaltuotas kelias į Heratą. Heratas yra yra gyvybiškai svarbus Gorui, suteikiantis priėjimą prie rinkos, sveikatos apsaugos ir išsilavinimo. Kelias leisti jaunimui pasiekti profesines mokyklas ir išmokti naujų amatų. Nors lietuviai asfaltuoja Čagčarano gatves, o japonai stato mokyklas, būtent šis projektas galėtų pakeisti žaidimo taisykles Gore", - rašoma paviešintame JAV diplomatinio susirašinėjimo dokumente.

Diplomatų teigimu, apie 10 proc. Helmando ir Kandaharo provincijose esančių aguonų laukų darbo jėgos - maždaug 34 tūkst. 16-25 metų jaunuolių ir jaunų vyrų - atvyksta iš Goro.
"Šis sezoninis darbas tęsiasi apie du mėnesius, kurių metu, Jungtinių Tautų duomenimis, jie uždirba apie 10 dolerių per dieną arba maždaug 420 dolerių per visą derliaus ėmimo sezoną.

Gore yra reikalingos į jaunimą orientuotos programos todėl, kad daug neišsilavinusių, nedirbančių jaunų žmonių vyksta į kaimynines provincijas, kur susiduria su galimybėmis būti užverbuotais sukilėlių", - teigiama ataskaitoje.

Dokumente pažymima, kad vietiniai situacijos stabilumą ir gentinių konfliktų nuslopimą sieja su Lietuvos vadovaujamos Provincijos atkūrimo grupės įkūrimu 2005 metais.

"Iki 2005 metų ginkluoti trijų pagrindinių Goro karo vadų konfliktai tapo keturių gubernatorių per dvejus metus pasikeitimo priežastimi. (...) Šie trys karo vadai, vis dar išlaikantys įtaką atskirose vietovėse, teigia palaikantys Afganistano Vyriausybę, tačiau, atrodo, jog šis palaikymas priklauso nuo Vyriausybės nesikišimo į jų reikalus", - rašo JAV diplomatai.
2010 metais Goro provincijoje buvo užfiksuotas žymus ginkluotų išpuolių prieš joje dislokuotus Lietuvos karius padažnėjimas. BNS kalbinti ekspertai tuomet sakė, kad tai iš esmės yra per mažo Lietuvos ir centrinės Afganistano valdžios dėmesio provincijos atkūrimui pasekmė.

2011 metais ginkluotų išpuolių skaičius vėl sumažėjo, nuo šių metų sausio Goro provincijoje buvo dislokuoti Afganistano nacionalinės armijos (ANA) kariai. Šiuo metu Čagčarane yra dislokuota daugiau kaip 100 ANA karių.

Lietuvos kariškių teigimu tikimasi, kad dar šiemet Čagčarano oro uoste lėktuvai pradės kilti ir leistis asfaltuotu taku, kurio teisimo darbai eina į pabaigą.