"WikiLeaks" paviešinti Jungtinių Valstijų ambasados Vilniuje dokumentai rodo, kad Lietuvos politikai strimgalviais nepuolė 2005 metais imtis Afganistano provincijos atkūrimo, tačiau galų gale spaudžiami amerikiečių sutiko.

Tokį vertinimą pateikė Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egdūnas Račius, BNS komentuodamas neseniai paviešinto JAV diplomatinio susirašinėjimo dokumentus apie Lietuvos vadovavimo Provincijos atkūrimo grupei Afganistane pradžią.

„Iš paviešintų dokumentų matyti, kad Lietuvos aukščiausi politikai (bent kai kurie iš jų) tikrai mąstė blaiviai ir nepuolė strimgalviais prisiimti įsipareigojimų. Deja, tie patys dokumentai taip pat liudija neregėto masto spaudimą iš JAV pusės, kuris vainikavosi Lietuvos politikų kapituliavimu prieš šią galybę“, - BNS sakė islamo šalių ekspertas.

WikiLeaks paskelbtame 2005 metų sausio 18 dieną sukurtame dokumente rašoma, jog tuometinis JAV ambasadorius Vilniuje Stephenas Mullas (Stivenas Malas) dėl Lietuvos vadovavimo PAG susitikinėjo su aukščiausiais šalies vadovais - prezidentu Valdu Adamkumi, premjeru Algirdu Brazausku ir Seimo pirmininku Artūru Paulausku - ir pabrėžė, jog Amerikos valdžia padės Lietuvas siekti tarptautinės paramos.

„Politinė valia vykdyti šią misiją yra stipri, tačiau šiam mažam sąjungininkui reikės mūsų pagalbos. Lietuva žiūrės, kad JAV laikytųsi savo pažadų paremti“, - rašoma dokumente.

E.Račiaus nuomone, nors pradžioje JAV solidžiai rėmė Lietuvos karių buvimą Goro provincijoje, tačiau duotų pažadų iki galo neištesėjo.

„Tačiau ši parama apsiribojo rūpinimusi karių gebūviu ir saugumu, o vietiniams gyventojams paramos praktiškai nebuvo skiriama. Tik trečiaisiais PAG egzistavimo metais Lietuvos diplomatų pastangų dėka pradėjo atsirasti šiek tiek lėšų provincijos atkūrimui. Deja, bendros sumos liko labai menkos, todėl apie kokį nors realų fundamentalų ir visa apimantį atkūrimą kalbėti negalima“, - sakė jis.

JAV ambasados Vilniuje dokumente rašoma, kad didžiausią susirūpinimą Lietuvai svarstant šį klausimą kėlė išteklių ir patirties stoka.

„Ministras pirmininkas pabrėžė, kad Lietuvos Vyriausybė pritars tik tokiam planui dėl PAG, kuris nereikalaus papildomų asignavimų iš biudžeto. (...) Esant leidimams ir asignavimams išlaikyti tik 70 žmonių Afganistane Lietuvos Vyriausybei reikėjo užtikrinimų, kad ji galės sėkmingai įgyvendinti PAG tikslus“, - rašė amerikiečių diplomatai.
Dokumente teigiama, jog S.Mullas pabrėžė vadovavimas PAG bus naudingas ir politiškai, ir kariniu požiūriu - pagreitins Lietuvos kariuomenės transformaciją, o šalis įgaus svarbos NATO ir Europos Sąjungoje.

„Jis (ambasadorius) ragino Lietuvos Vyriausybę pranešti NATO apie (preliminarius) Lietuvos siekius vadovauti PAG. Sausio 18-osios vakarą aukšto rango KAM pareigūnas krašto apsaugos ministro Gedimino Kirkilo vardu pranešė ambasadoriui apie Lietuvos Vyriausybės sprendimą vadovauti PAG“, - rašė ambasada.

A.Paulauskas, anot dokumento, ambasadoriui tuomet sakė, kad Valstybės gynimo taryba pradžioje turėjo nuogąstavimų dėl Lietuvos vadovavimo PAG, tačiau išsklaidė supratimas, kad „PAG bus atsakinga už saugumą ir turės vaidmenį politiniame koordinavime, užuot nuo nulio stačiusi sunaikintą regiono ekonomiką“.

Pasak diplomatinio pranešimo, Lietuvos kariškiai savo ruožtu išsakė susirūpinimą, jog Lietuvai imantis šios misijos reikės partnerio, galinčio užtikrinti strateginį transportavimą oru.

„Premjeras Barzauskas pabrėžė ir kitą dalyką - šio įsipareigojimo trukmės klausimą. Jis sakė ambasadoriui, kad Lietuvai reikės daugiau aiškumo, kiek ilgai PAG misija gali tęstis“, - rašė JAV diplomatai ir pridūrė, jog kolegos Lietuvos URM pabrėžė, kad PAG projektas yra iššūkis ir viešajai diplomatijai norint įveikti nemalonius Lietuvos žmonių prisiminimus apie priverstinę lietuvių tarnybą Afganistane sovietmečiu.

Tuo tarpu E.Račius pabrėžė, kad, nepaisant blaivaus mąstymo, Lietuvos politikai pernelyg pasitikėjo JAV pareigūnų patikinimais, kad Amerika patenkins visus Lietuvos pageidavimus, susijusius su PAG steigimu ir valdymu.

„Kaip vėliau pasirodė, JAV, nors daug ką išpildė, pilno paketo taip ir nepristatė. Tad netrukus (ypač nuo 2007 metų, kai JAV permetė savo dėmesį į Iraką) Lietuvai teko kapanotis praktiškai vienai“, - dokumente aprašytas derybas dėl vadovavimo PAG įvertino E.Račius.

Kiek vėliau, 2005 metų sausio 28 dieną, sukurtame dokumente rašoma, jog iš pradžių buvo linkstama prie to, kad Lietuvos kariai vadovautų ne Goro, o pasienyje su Turkmėnija esančios, ne tokios atsilikusios Badghis provincijos atkūrimo grupei. Tačiau politologas pažymi, kad nežinia, ar toks scenarijus Lietuvai būtų buvęs palankesnis, nes dabar ši provincija, kurios atstatymu rūpinasi ispanai, yra pavojingesnė.

„Viena vertus, Badghis provincija nėra tokia atsilikusi (ypač infrastruktūros prasme) kaip Goras, be to, išties strategiškai patogesnėje vietoje. Kita vertus, Badghis nėra tokia rami kaip Goras, tad tikėtina, kad Lietuvos kariams būtų tekę dalyvauti koviniuose veiksmuose, kurių metų būtų galėję nukentėti ar net žūti. tad vienareikšmiškai teigti, kad Badghis variantas būtų buvęs geresnis, negalima“, - teigė E.Račius.

JAV ambasados Vilniuje dokumente teigiama, kad Lietuvos Užsienio reikalų ministerija „pabrėžė, jog Lietuva savo politinį sprendimą steigti PAG Afganistane grindė prielaida, kad ji bus Badghis provincijoje“.

„Reaguodamas į pastarąjį NATO paraginimą įkurti PAG didesnėje, atokesnėje, kalnuotoje Goro provincijoje, URM sekretorius Dalius Čekuolis ambasadoriui S.Mullui sakė, jog Lietuvos Vyriausybė turi didelių abejonių dėl vadovavimo misijai “tamsiojoje mėnulio pusėje„. URM Saugumo politikos departamento direktorius Kęstutis Jankauskas pažymėjo, kad Lietuva visiškai neatmetė tos galimybės, bet turi iš naujo įvertinti situaciją“, - rašė JAV diplomatai.

Pasak WikiLeaks dokumento, K.Jankauskas sakė, jog PAG įkuriant Čagčarane tikimasi gerokai didesnės JAV ir NATO paramos.

Tačiau E.Račiaus teigimu, vertėtų sakyti, kad Lietuva davė preliminarų sutikimą, vildamasi, kad gaus Badghis provinciją, o „ne katę maiše“. Tuo tarpu, JAV Lietuvos palankumą „pavertė galutiniu sutikimu apsiimti vadovauti vienai iš naujų PAG, kaip pasirodė, ne Badghis“.

"Sužinojus, kad paskirta Goro provincija, o ne geistoji Badghis, pasitraukti, nesusigadinant santykių su JAV ir NATO, nebebuvo galimybės, nes JAV jau buvo pažadėjusi pagalbą steigiant ir išlaikant PAG, nesvarbu, kur ji būtų kuriama", - sakė VDU profesorius.

Lietuvos vadovaujama PAG Gore veikia nuo 2005 metų, šiuo metu provincijos sostinėje Čagčarane įsikūrusioje bazėje tarnauja apie 150 Lietuvos karių.