„Ką veikiame šiandien?“, – klausiančiomis akimis žiūri visa šeima į mamą. „Nieko nesuplanavai?“, – nustemba. „Tada aš suplanuoju! Važiuojame dviračiais pasivažinėti! juk jau tuoj sezono pabaiga!“ – nusprendžia tėtis.

Mama su dukra žvilgteli viena į kitą. „Ak, mes jau gyvename rudens ritmu, norisi lėtai, neskubant, koja už kojos judėti.  Eisime į Ąžuolyną giliauti – dalis gilių Zoologijos sodo gyventojams, o kita dalis – būsimam mamos eksperimentui – naminei gilių kavai,“ – suokalbiškai sučiulba šeimos moteriškoji pusė. „Ir tingėkite, kad norite, o mes su tėčiu – pavarysim,“ – reziumuoja dienos planą jau mamą praaugęs sūnus ir išdumia.

Nenuliūstame. Lėtai prirenkame gilių bei nunešame į  Zoologijos sodą. Mes - tikros lėto gyvenimo propaguotojos savaitgaliais. Kiek vėliau lėtai grįžtame namo ruošti lėtų itališkų pietų, nes laukiame draugų. Su jais dalysimės įspūdžiais iš Sicilijos. „Ak, šilta ten, vynuogių kekės nuo medžių kybo!“ – prisimenu, gremždama lietuvišką kriaušę ir ją farširuodama pelėsiniu sūriu su viena kita spanguole.

„Grįžome jau!” - suguža į vidų du šeimos spartuoliai. „Žiūrėk, kokių šaltalankių pakeliui į Kačerginę radome“, - rodo fotografiją tėtis. Susigėstu dėl tų vynuogių – juk Palermo turguje  nemačiau pirkti apelsinų. Apelsinams dar ne sezonas. Tačiau pas mus juk gausu  rudens gėrybių. Tarp jų - ir šaltalankių. Tai tiek reikėjo daug parašyti, kad pagaliau prieičiau prie šio straipsnio esmės – aukso dulkėmis dengtos ir tikrai auksinės savo verte uogos, kurios Sicilijoje nėra!

Atradau ją labai paprastai – sūnus alergiškas citrusiniams vaisiams, o aplink visi geria apelsinų, greipfrutų sultis. Visi tik ir giria, kiek jose visko daug, kaip sveika, o maniškis negali. Kai negali jis, tai ir visa šeima namie negeria. Ir taip kartą ekologiškų produktų parduotuvėje akis užkliuvo už šaltalankių sulčių: „ Geras, mama, kaip tikri apelsinai!“- geria paauglys sūnus skiestas šaltalankių sultis ir laižosi.

Dar vieną šaltalankių panaudojimo receptą sukūriau ir pati: tas pats sūnus (vargšas, praktiškai visų civilizacijos ir globalizacijos suteiktų maisto malonumų negaunantis) alergiškas ir karvės pienui.  O kaip padaryti tortą be sviesto, be pieno, grietinėlės!? Šaltalankių sultys su medumi ir praskiestos vandeniu tampa vienu iš svarbiausių – geltonos saulės spalvos sluoksniu želė žiede. O jei dar į jį įdedi saldžių prinokusių kriaušių gabaliukų...

Internetas pilna informacijos apie šaltalankio turtus : vitamino C jie turį 10 kartų daugiau nei apelsinai, šaltalankių sėklų aliejų nuo seno visi žino kaip stebuklingai gydantį žaizdas, oranžinėje spalva užkoduotas karotinas – kaip morkose ir moliūguose – informacijos nors vežimu vežk. 

Labiausiai visus norisi pakviesti ne tik straipsnius skaityti, o imti už rankų vaikus ir išvykti savaitgalį į laukus šaltalankių uogų rinkti! Juk mūsų rudens gėrybių krepšelis yra toks turtingas!