Maniau, kad pyktis atslūgo ir situacija susitvarkys, bet kasdien iš Savanorių pr. sukdama į A.Mackevičiaus g., kur netoliese yra ir posūkis į Serbentų g., pastebėjau, kad situacija nesikeičia ir žmonės vis dar stato automobilius, kur papuola. Vasarą senyvo amžiaus vyro vairuojamas autobusiukas rėžėsi į mano vairuojama automobilį būtent dėl ten sustatytų tiek vietinių, tiek Kauno "Saulės" gimnazijos moksleivių automobilių.

Po mano patirtos avarijos toje gatvėje gyvenantys žmonės sakė, kad jau rinko parašus, kreipėsi pagalbos į policijos pareigūnus, kalbėjo su seniūnija ir seniūnaitija, tačiau jokios pagalbos sulaukta nebuvo. Avarijos ir avaringos situacijos – tai tos mažos gatvelės gyventojų kasdienybė. Žmonės kaip įmanydami stengiasi išvengti to, ieško pagalbos, rašo raštus, grūmoja ne vietoje automobilius statantiems vairuotojams kumščiais, bet automobiliai ties posūkiu statomi ir toliau, o tai riboja matomumą. Kai visa gatvė užstatyta, nematyti, kas atvažiuoja, išsuka iš posūkio, todėl tokie susidūrimai baigiasi skaudžiai. Tik kur ieškoti teisybės paprastiems kauniečiams?