Prieš svarbiausias pirmo rato rungtynes su Vilniaus „Žalgiriu“ apie Vilniaus regiono derbį papasakojo senosios sostinės „Trakų“ riteriai, šiemet atstovaujantys kitoms komandoms. Žaidėjai prisiminė emocijas, kurias sukeldavo rungtynės su šalies čempionais.

Paulius Grybauskas šiemet gina Marijampolės „Sūduvos“ spalvas, tad iš kalbinto trejetuko geriausiai žino šių metų A lygos virtuvę. Lenkijoje Legnicos „Miedz“ ekipoje žaidžiantis Tadas Labukas ar Estijoje Sillamajės „Kalev“ klube karjerą tęsiantis Darius Miceika nuo A lygos ir „Trakų“ nėra per daug nutolę.

- Kokiomis emocijomis pasitikdavote rungtynes su „Žalgiriu“? Kas svarbiausia, norint gerai nusiteikti?

D. Miceika: Prieš rungtynes su „Žalgiriu“ svarbiausia būdavo ramiai ruoštis rungtynėms. Visi žinojome, kad tai yra lyderis ir ypač sezono pradžioje jautėsi, kad tai neeilinės rungtynės, bet ruošdavomės, kaip ir visoms kitoms. Visi supratome, kad bus sunkiau, reikės daugiau gintis, bet visada išeidavome su mintimi, jog galime nugalėti. Nei karto nepagalvojome, kad „Žalgiris“ yra neįveikiamas.

P. Grybauskas: Asmeniškai neskirstydavau komandų. Visi žinom, kad galime su lyderiu gerai sužaisti, o po to prarasti taškus su silpnesne komanda. Labiau patyrę žaidėjai gali pasakyti, kokia viso šito kaina. Paprasčiausiai reikia išmokti visoms rungtynėms nusiteikti visu šimtu procentų. Tokių rungtynių išskirtinumas gali būti tada, kai per trumpą laiką reikia sužaisti daug rungtynių. Tada, žinoma, treneriui paprasčiau, nes papildomai motyvuoti žaidėjų nereikia.

T. Labukas: Neperdegsi, jeigu laikysies trenerio nurodymų, pasirinktos taktikos. To turėtų užtekti. Bent jau man užtekdavo.

- Kurios tarpusavio rungtynės „Trakai“ – „Žalgiris“ pernai paliko didžiausią įspūdį?

D. Miceika: Puikiai pamenu pirmas rungtynes, nes jose pasirodžiau pirmą kartą po traumos. Buvo labai daug žmonių, tarp kurių netrūko ir palaikiusių „Trakus“. Turbūt, galvojo, kad mes silpnesni, todėl mus ir reikia palaikyti (juokiasi). Tądien žaisti tikrai buvo geras jausmas.

P. Grybauskas: Pirmos rungtynės buvo išskirtinės, tiek žiūrovų atžvilgiu, tiek mūsų pasiektomis lygiosiomis. Tą vakarą Lietuvoje jautėsi futbolo atmosfera.

T. Labukas: Geriausiai atsimenu taurės rungtynes, kurias pralaimėjome 0:1, nors buvom verti pergalės.

- Kokį įspūdį „Trakai“ palieka šį sezoną?

D. Miceika: Žiūrėjau keletą „Trakų“ rungtynių ir labai patiko komandos kūrybingumas. Žaidėjai nemuša kamuolio bet kur, žaidžia su mintimi, todėl ir rezultatai puikūs. Nei kiek nepagražindamas pasakysiu, kad „Trakai“ man palieka labai gerą įspūdį.

P. Grybauskas: Šį sezoną komanda palieka labai gerą įspūdį. Galbūt nepasisekė pirmos rungtynės, tačiau pradžia tikrai gera.

T. Labukas: „Trakai“ palieka visai neblogą įspūdį, nepaisant pralaimėjimo 1:5 „Atlantui“. Sakyčiau, kad toks šaltas dušas komandai kaip tik išėjo į naudą. Komanda turi gerą trenerį, yra sustyguota, paruošta, todėl ir pasiektos šešios pergalės iš eilės. Kadangi turėjau progos prieš sezoną būti su šia komanda, matau kaip sėkmingai jie viską išpildo. Svarbiausia, kad visa komanda dirba kaip vienas mechanizmas.

- Kaip nuo praėjusio sezono pasikeitė Žalgiris?

P. Grybauskas: Labai didelio skirtumo nesijaučia. Kaip ir pernai, taip ir šiemet surinkti vieni geriausių žaidėjų. Tiek Lietuvos, tiek legionieriai. Jaučiasi, kad „Žalgiris“ yra geriausiai sukomplektuota komanda. Bet futbole visko būna ir tai tikrai nėra komanda, su kuria nebūtų galima kovoti.

T. Labukas: Kol kas, kaip rodo sezonas, „Žalgiris“ yra neįveikiamas, tačiau jis dar nežaidė su „Trakais“ (šypsosi). Iš tikrųjų, manau, kad šiemet „Žalgiris“ sustiprėjo – Jurijus Kendyšas puikiai pakeitė išvykusį Artūrą Žulpą, o Vytautas Lukša dar labiau sustiprino saugų grandį. Mano manymu, tokie žaidėjai, kaip Vytas yra nusipelnęs daugiau laiko aikštėje.

- Ar dabartinės formos Žalgiris apskritai yra įveikiamas?

P. Grybauskas: Tai tikrai nėra komanda, iš kurios bet kuris A lygos klubas negalėtų atimti taškų.

D. Miceika: „Žalgiris“ šį sezoną muša gražius įvarčius. Matosi, kaip puikiai dirba tiek Elivelto, tiek Vytautas Lukša, tačiau tai tikrai nėra neįveikiama komanda. Galbūt, skirtingai nei žaidžiant su kitomis komandomis, reikia sužaisti ne šimtu procentų, o daugiau. Bet tikrai viskas įmanoma. Čia ne ta situacija, kai priešininkas būtų visa galva aukštesnis. Galbūt, puse galvos.

T. Labukas: Kaip visada, emocijos prieš čempionus yra didesnės, esi labiau motyvuotas, nes tik prieš tokias komandas gali pažiūrėti, ko esi vertas. Su „Žalgiriu“ man nesisekė: dvejas rungtynes praleidau dėl traumos, vienas – dėl diskvalifikacijos už keturias geltonas korteles, dar vienose, neaišku už ką, užsidirbau raudoną kortelę.