Po klajonių po tolimąją Australiją 30-ies metų futbolininkas Darvydas Šernas rungtyniaus už 100 kilometrų nuo gimtojo Alytaus. Tiesa, už Lietuvos sienos.

35-erias rungtynes Lietuvos rinktinėje sužaidęs D. Šernas, pavasarį praleidęs tolimosios Australijos Perto „Glory“ klube, rudenį gyvens ir žais kur kas arčiau namų – už 100 kilometrų nuo jo gimtojo Alytaus esančiuose Suvalkuose. Šio miesto komanda „Wigry“ žais Lenkijos pirmojoje lygoje.

D. Šernas su „Wigry“ sutarė pasirašyti sutartį metams laiko. Anot paties futbolininko, svarbiausia jam dabar – žaisti aikštėje. Darvydui jau gerokai įgriso atsarginių suolelis, ant kurio jis dažnokai sėdėdavo ir Perte, ir prieš tai Turkijos Gaziantepe.

30-ies metų lietuvis, galintis žaisti puolėju ir krašto saugu, Lenkijos futbole – ne naujokas. 2009-2013 metais jis rungtyniavo Lodzės „Widzew“ ir Liubino „Zaglębie“ komandose.

- Kaip atsidūrėte „Wigry“?

- Tiesiog paskambino vienas treneris ir pasiūlė. Tikriausiai nereikia sakyti koks treneris? Kitų konkrečių pasiūlymų neturėjau, buvo tik kalbos. Todėl nusprendžiau važiuoti pažaisti į Suvalkus.

- Treneris, suprantama – Donatas Vencevičius. Ar jis dar tebetreniruoja „Wigry“?

Dabar važiuoju į Suvalkus, kai nuvažiuosiu, viską sužinosiu ir galėsiu viską pasakyti. Faktas, kad dirba tame klube. O kokios jo pareigos, šiuo metu dar nežinau. Aišku tik, kad jis tenai nėra pagrindinis treneris.

- Ilgai ieškojote tų konkrečių pasiūlymų iš stipresnių klubų?

- Pats tai tikrai nesėdėjau prie kompiuterio ir neieškojau, bet agentas tuo užsiėmė.

- Kaip vertinate gyvenimo Australijoje etapą?

- Labai smagiai vertinu. Labai puiki šalis: šilta, smagu. Šiek tiek pažaidžiau kitokį, nei europietiškas, futbolą.

- Kuo jis taip skiriasi nuo europietiškojo?

Pirmiausia – oro sąlygomis. Žaisti Australijoje – labai karšta. O kita – futbolas tenai labai kontaktinis. Šiaip jau Lenkijoje nėra lengva žaisti, kadangi jos futbole irgi yra daug to kontakto. Bet Australijoje jo – kur kas daugiau. Jos futbolas – daug kontaktų, daug fizinės kovos, gerai fiziškai sudėti žaidėjai.

- Koks Australijos čempionato lygis? Palyginus su tomis šalimis, kuriose žaidėte?

Tikrai silpnesnis už Turkijos. Palyginus su Lenkija? Gal panašus.

- Kodėl nepasilikote?

- Buvau turkų „Gaziantepspor“ paskolintas „Glory“ pusei metų. Sutartis baigėsi, grįžau namo. Su turkais turėjau dar dviem metams turėjusią galioti sutartį, bet dėl finansinių reikalų pats ją nutraukiau.

- Pačią šalį spėjote apžiūrėti? Kengūrų matėte?

- Skraidžiau po Australiją ir su komanda, o kai baigėsi sezonas, pasilikau dar kelioms savaitėms apžiūrėti Australijos. Tada su šeima skridome paturistauti. Kengūras matėme. Jų Australijoje tikrai yra. Dar kas įsiminė, tai tos šalies vanduo, paplūdimiai. Tiesiog pasaka.

- Kuo geriau žaisti „Wigry“ negu Lietuvoje?

- Į Lietuvą sugrįžti visada spėsiu. Lenkijos futbole esu pats buvęs, žaidžiau čia ketverius metus. Žaidžiau ir Ekstraklasoje, ir pirmojoje lygoje, gerai pažįstu Lenkijos futbolą.

- „Wigry“ moka daugiau nei gali mokėti Lietuvos klubai?

- Šį kartą aš visiškai nežiūrėjau į finansinę pusę. Noriu sugrįžti į futbolą, noriu žaisti. Pastarieji metai, žiūrint iš futbolo pusės, man buvo ne patys geriausi. Turkijoje daug laiko prasėdėjau ant suolo, Australijoje žaisdavau tik po keitimo. Neneigiu: pinigai yra svarbu. Bet pasirinkau „Wigry“, nes čia man pažadėjo daug laiko aikštėje. Pasirinkau žaidimą. O iš Lietuvos pasiūlymų nesulaukiau.

- Nė vieno?

- Taip. Nė vieno. Turbūt Lietuvoje yra geresnių puolėjų... Gal nežinojo mano padėties. Į laikraštį skelbimo, kad ieškau darbo, nedėjau. Bet šiaip futbolo pasaulyje kalbos sklinda greitai. Čia būna taip, kad po vienos dienos jau visur visi viską žino. Juk, kad ir dabar. Aš dar nesu pasirašęs sutarties su Suvalkų klubu. Tik žodžiu viską sutarėme. O jau Lenkijos žiniasklaida rašo, tuoj lietuviai perima. Šiaip, jeigu visa Lenkija žinojo, kad neturėjau sutarties, tai ir Lietuvoje tie, kuriems būčiau reikalingas, turėjo žinoti.

- Vis dėl to neneigsite, kad tai šioks toks žingsnelis atgal?

- Taip, aišku. Turkijos aukščiausioji lyga yra stipresnė ir daug stipresnė nei Lenkijos pirmoji lyga. Ar pavyks pakilti į ankstesnį lygį, gyvenimas parodys. Tada žinosime ar šis sprendimas buvo geras, ar ne.

- Lietuvos rinktinės treneriai jus, žaidusį tolimojoje Australijoje, buvo lyg ir primiršę. Dabar, žaisdamas čia pat, tikitės sugrįžti į nacionalinę komandą?

- Manau, kad viskas priklausys nuo manęs paties. Jeigu neblogai seksis žaisti Lenkijoje, turėtų pakviesti. Į rinktinę neturėtų važiuoti žaidėjai, sėdintys ant suolo. Tai ir yra viena svarbesnių priežasčių, dėl ko noriu žaisti, o ne sėdėti ant suolo.

- Nuo Alytaus iki Suvalkų yra apie 100 kilometrų. Gal pats žadate gyventi Alytuje ir važinėti į „Wigry“ rungtynes ir treniruotes?

- Kad aš jau senokai apsistojęs Vilniuje. Tai kur jau ten iš Vilniaus važinėti. Apsistosiu Suvalkuose – tai gražus nedidelis miestelis.

- O šeima?

- Važiuos kartu. Jei jau skrido į Australiją, tai čia iki Suvalkų nuvažiuoti – ne atstumas.