"Matome nemažai rezervų mūsų veiklai efektyvinti, lėšoms elementariai taupyti. Yra nišų, kur finansavimas būdavo naudojamas neracionaliai. Tai sutvarkius, nedidindami biudžeto, lėšas galėtume nukreipti kitur ir sutvarkyti ne vieną probleminę sritį", – pripažino Lietuvos futbolo federacijos (LFF) generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius.

Nuo praėjusio spalio šį postą užėmęs 31-ų metų kaunietis tikina, kad dabartinės ir būsimos reformos gali indikuoti apie šviesesnį futbolo rytojų.

– Kodėl prireikė tokios didelės apimties reformų LFF kuruojamame ūkyje? – paklausėme E.Stankevičiaus.

– To reikalavo futbolo bendruomenė. Tai girdime ir iš privačių pokalbių, ir iš viešų visuomenės atsiliepimų. Žinoma, pasitaiko ir ne visai adekvačių vertinimų. Mes remiamės žmonių, kurie yra įsigilinę į situaciją ir turi ką pasakyti jiems rūpimais klausimais, nuomonėmis. Į jas įsiklausome, ieškome sprendimų ir žengiame atitinkamus žingsnius.

– Rezultatų ir skaidrumo buvo pasigendama vienoje opiausių LFF krypčių – NFA veikloje. Ką reiškia pastaruoju metu dėl akademijos priimti sprendimai?

– Kaip žinia, gegužę NFA buvo galutinai parengta perduoti privatiems investuotojams, todėl visą juridinį vienetą dabar kontroliuos aukšto meistriškumo sportininkus rengianti "Be1" kompanija. Jie toliau vystys NFA veiklą ir taip pat sieks prisidėti prie jaunųjų talentų auginimo. Pati NFA bazė lieka federacijos nuosavybe ir bus jaunimo rinktinių centru, čia mūsų rinktinės galės treniruotis ir gyventi, kaip įprasta. Taip pat reorganizuojama UAB "Futbolo stadionas" veikla. Ankstesniais metais buvo kuriamas keistas precedentas, kai ši bendrovė iš LFF nuomodavosi NFA aikštynus bei kitas patalpas ir jas pernuomodavo pačiai NFA. Štai iš tokių nesusipratimų šalinimo ir susideda tas skambus šūkis "veiklos skaidrinimas". Kai pavyks juos visus sutvarkyti, galėsiu drąsiai pasakyti, kad LFF savo kiemą jau apsivalė.

– Ne kartą minėjote, kad NFA nebuvo tokia produktyvi, kaip tikėtasi. Kas jus konkrečiai nuvylė ir kaip bus siekiama užlopyti šias spragas?

– Taip, NFA skiriamos lėšos ir jaunimo bei nacionalinių rinktinių rezultatai tikrai nekoreliavo tarpusavyje. NFA biudžetas kiekvienais metais buvo gana didelis, akademijoje dirbo daug žmonių, kuriems nepavyko išgauti to, ko buvo siekta nuo pat pradžių, – užauginti tvirtus nacionalinės rinktinės žaidėjus, kurie pakeltų mūsų futbolo lygį aukščiau. Praėjo daugiau nei dešimtmetis ir atėjo laikas ieškoti kitų sprendimų. Vienas jų – "Anderlecht" klubo jaunimo ugdymo sistemos įdiegimas Lietuvos futbolo mokyklose. Šis procesas jau pajudėjo. Taip pat skirsime lėšų akademijoms, kad jos galėtų įsteigti techninių direktorių pareigas. Pinigai pasieks ir jaunuosius talentus rengiančias sporto gimnazijas įvairiuose Lietuvos miestuose. Norime, kad vadinamųjų futbolo centrų, kurie panaudoja svarbias ugdymui skirtas lėšas, būtų visoje Lietuvoje, o ne viskas atsiremtų į NFA, kaip buvo anksčiau.

– Kiek situaciją pakeis Lietuvoje pradedama diegti Briuselio "Anderlecht" klubo jaunųjų futbolininkų ir trenerių ugdymo programa?

– Kai ledai pajudės, mes aiškiai pamatysime ir atsirinksime, kas iš tos programos bus pritaikoma Lietuvos specialistams. Dabar trejų metų sutartis su "Anderlecht" jau pasirašyta, prasidėjo svarbūs darbai. Prieš kelias savaites Briuselyje stažavosi mūsų jaunimo rinktinių treneriai, kurie iš arti susipažino su akademijos darbu, tapusios pavyzdžiu visai Europai. Birželio 11–12 d. Lietuvoje viešėjo klubo specialistai ir techninės interaktyvios platformos atstovai, kurie padės lietuviams įsigilinti į siūlomos sistemos aspektus ir aiškins pasaulyje jau pasiteisinusios metodikos giluminius niuansus. Laukia keli "Anderlecht" atstovų vizitai Lietuvoje, bus palaikomas nuolatinis ryšys, kad treniruočių procesas vyktų sklandžiai. Pasirašėme ant trejų metų sutarties. Po jų mes dar neturėsime konkrečių rezultatų, nes šis procesas yra labai ilgas, bet matysime, kaip Lietuvos treneriams ir futbolininkams sekasi įsisavinti informaciją. Geroji praktika turi skleistis – stebėsime akademijų darbą ir po kiekvienų metų priimsime atitinkamus sprendimus dėl jų skaičiaus didinimo. Tikiuosi, kad dabar projekte dalyvaujančių klubų (18) gausės ir mes turėsime tvirtą mechanizmą, kuris dirbs pagal bendrą filosofiją.

Nėra lengva pereiti nuo ilgus metus taikomų metodų prie modernaus, belgiško futbolo, tačiau, kol treneriai to mentaliteto nepakeis, tol nematysime apčiuopiamų rezultatų.

– Futbolo bendruomenėje pasitaikė ir skeptiškų nuomonių dėl sistemos įdiegimo, esą, ji realiai nėra pritaikyta Lietuvoje dirbantiems treneriams.

– Pirmiausia, labai daug kas priklauso nuo pačių Lietuvos trenerių. Būtent jie yra pagrindinė žaidėjų ugdymo ašis, nes  perteikia visą informaciją vaikams treniruotėse ir šie jų klauso. Tikrai girdėjau ne vieno skeptiko pasisakymą apie šios sistemos pritaikymo Lietuvai galimybes, bet noriu pabrėžti, kad būtent treneriai yra apmokomi, kaip dirbti naudojant šią sistemą ir kaip ją pritaikyti treniruotėse įvairaus amžiaus vaikams. Be abejo, nėra lengva pereiti nuo ilgus metus taikomų metodų prie modernaus, belgiško futbolo, tačiau, kol treneriai to mentaliteto nepakeis, tol nematysime apčiuopiamų rezultatų. "Anderlecht" atstovai visada padės ir seks mūsų procesą, todėl neabejoju, kad ir patys treneriai progresuos. Futbolo pasaulyje žinoma tokia frazė – geri treneriai išugdo gerus žaidėjus, o geri žaidėjai pasiekia gerų rezultatų. Todėl svarbu pabrėžti, kad ši sistema skirta tam, jog treneriai taptų dar geresni.

– Ar didelė futbolo trenerių bendruomenė Lietuvoje?

– Kalbame apie keletą šimtų licencijuotų specialistų. Be abejo, licencijos yra skirtingų lygių: nuo B lygio iki aukščiausio PRO, taip pat yra parengiamosios C licencijos kursai. Manau, kad šalyje yra rezervų didinant licencijuotų trenerių skaičių, bet nenukenčiant jų rengimo kokybei. Galime atskleisti, kad birželio pabaigoje Lietuvoje viešės du kandidatai į techninio direktoriaus poziciją. Su techniniu direktoriumi siejame dideles viltis. Tikimės, kad jis bus dabar vykstančių jaunimo ugdymo ir trenerių kompetencijos auginimo reformų pagrindinė figūra. Todėl labai kruopščiai renkamės žmogų, kuris padėtų nustatyti strategines gaires: kaip mes toliau rengsime savo trenerius, ko iš jų reikalausime ir t.t.

– Baigtinis jaunimo ugdymo rezultatas – Lietuvos nacionalinės rinktinės rezultatai. Kas, prasidėjus šios jaunimo ugdymo reformoms, taps lakmuso popierėliu vertinant rinktinės pasiekimus?

– Darbas vyksta ne tik piramidės apačioje – ugdant vaikus, bet ir rinkinių sistemoje. Turime protingą ir charizmatišką vyriausiąjį nacionalinės rinktinės trenerį Valdą Urboną, kuris po savo sparnu subūrė ambicingus jaunimo rinktinių trenerius ir pradėjo diegti savo filosofiją, kaip turėtų žaisti mūsų rinktinės. Manau, mes turime puikių kvalifikuotų žmonių, kurie supranta, ką daro ir žino, kokios yra mūsų rinktinių galimybės. Neabejoju, kad treneriai išspaus viską, kas tik įmanoma, dirbdami su dabartinių kartų futbolininkais. Neskubėsime iš karto vertinti jų darbo, nes rezultatams ir žaidimui išsigryninti reikia laiko. Tačiau žinios apie tai, kad rinktinių piramidė bendradarbiauja ir kartu vykdo bendrą darbą, nuteikia labai pozityviai.