Portalas futbolas.lt pasikalbėjo su 38-erių metų kauniečiu, kuris pasidžiaugė dar vienu įvertinimu, apibendrino prabėgusius metus ir svarstė apie galimybes praverti Europos čempionato duris.

– Lietuvos futbolo klubai jus išrinko geriausiu metų teisėju. Ką jums reiškia toks įvertinimas?

– Žinote, visada yra malonu kažką laimėti. Čia taip pat nėra išimtis. Kiekvienam teisėjui tokie įvertinimai yra labai malonūs ir skatina dar labiau stengtis bei dirbti.

– Apdovanojimą gavote nepaisant to, kad sezono metu iš A lygos trenerių, ypač „Atlanto“ ir „Žalgirio“ sulaukdavote itin daug kritikos. Tai turbūt tik įrodo, kad treneriai tuo metu kalba emocijomis?

– Tos kritikos teisėjai neišvengia ne tik po rungtynių, tačiau ir per rungtynes. Kai kurie teisėjai ir prieš rungtynes. Visko atsitinka. Jei bijai kritikos – teisėjo darbas tikrai ne tau. Aš į kritiką stengiuosi reaguoti santūriai ir suprantu, kad tai yra darbo dalis. Pasaulyje nėra tokios lygos, kur teisėjai nebūtų kritikuojami. Nuo to niekur nepabėgsi, nes pradėdamas teisėjauti tu turi suprasti, kad visiems neįtiksi ir viskas nebus taip gražu. Na, o emocijos, tai taip. Joms atslūgus ir toliau su tais pačiais treneriais normaliai bendrauji ir tiek. Viskas tvarkoje.

– Šiemet įgyvendinote svajonę ir debiutavote Čempionų lygoje. Geriausi metai karjeroje?

– Kiekvieni metai yra savaip ypatingi, bet žiūrint į tas tarptautines rungtynes, tai šitie buvo tikrai vieni geriausių, jei ne geriausi. Tik žmonės labai akcentuoja, kad teisėjavome Čempionų lygoje. Aišku, tai naujas turnyras mums, turintis gerą vardą ir t.t., bet daug rimtesnis ir atsakingesnis mačas šiemet buvo Europos lygoje, kai teko teisėjauti Milano „Inter“ ir „Southampton“ klubų dvikovai Milane. Tas rungtynes stebėjo įtakingas inspektorius, turintis balsą komisijoje, tad tikrai neatsitiktinumas, kad po sėkmingo pasirodymo ten gavome vietą Čempionų lygoje. Tąsyk gavome labai gerą įvertinimą. O kitas dalykas, tos rungtynės buvo daug svarbesnės abiem komandoms, lėmė jų likimą. Būtent šios rungtynės ir buvo svarbiausios karjeroje. Na, o Čempionų lyga, pavadinkime, buvo gražus saldainiukas sezono pabaigai. Jos nebuvo svarbios, nieko nelėmė.

– Galbūt jau žinote, kaip buvo įvertintas jūsų darbas Čempionų lygos rungtynėse?     

– Taip, mes savo įvertinimą žinome. Jis taip pat yra geras, kaip ir rungtynių Milane, tačiau negaliu atskleisti jokių detalių. Taip pat, dabar turiu kvietimą į vasario mėnesį vyksiančius Elitinių teisėjų kursus Malagoje,  tad manau, kad viskas bus gerai.

– Kalendoriniais 2015 metais teisėjavote 6 tarptautinėse rungtynėse, o 2016 - 8. Kaip manote, tas didėjimas yra nuoseklus jūsų kilimas karjeros laiptais, ar tiesiog atsitiktinumas? Galbūt kitais metais bus 10?

– Kalendoriniais taip, bet teisėjai savo darbą skaičiuoja sezonais, tad gavosi po 7 rungtynes ir tai jau ne pirmi metai. Manau, kad tai jau yra skaičius, artėjantis maksimumo link. Jei viskas susiklostys gerai, galbūt artėjančiais metais suteisėjausime 8 mačus per sezoną.

Jei žiūrėsime į tarptautinių turnyrų grupių etapus, tai tikrai nepamatysime, kad vienas teisėjas teisėjautų daugiau nei trejoms rungtynėms. Ir trejas gauni tik tada, jei tau visuose mačuose labai gerai sekasi, arba tai yra visiškai nieko nereiškiančios rungtynės.  Pagal teisėjų ir rungtynių skaičių, vidutiniškai turėtų gautis teisėjauti kas antrose rungtynėse.

– Kas toliau? Lietuvos teisėjas Europos čempionate? Kiek tai realu?

– Kažkada man atrodė nerealu apskritai teisėjauti ir turėti tarptautinę kategoriją. Labai gerai prisimenu savo antrą ar trečią išvyką į tarptautines rungtynes, nors tada dar neturėjau kategorijos. Buvo gal kokie 2005 metai ir Audrius Žuta teisėjavo jaunimo rungtynėse, aš buvau rezerve, o vakare žaidė Moldova su Slovėnija ir mes nuėjome pasižiūrėti tų rungtynių. Stebėjome rungtynes stadione ir tada mane pirmą kartą buvo apėmęs keistas jausmas, kai galvojau, kad jei reikėtų čia teisėjauti, nesugebėčiau. Tuo metu man atrodė, kad pasiekti tarptautinę kategoriją yra kažkas nerealaus.

Žingsnis po žingsnio tą pasiekiau, o tada atrodė, kad teisėjauti UEFA Europos lygoje irgi yra kažkas labai tolimo, tada ir Čempionų lyga. Šias duris jau pravėrėme ir matysime, kaip bus toliau.

Žinoma, Europos čempionatas yra dar vienas dalykas, kuris atrodo yra didžiulė siekiamybė ar svajonė, kuri taip pat atrodo yra labai toli. Bet žinote, viskas slypi sunkiame darbe.

Eini per lietų, per sniegą ir dirbi. Kartais galvoji, kam viso to reikia, juk užtektų ir menkesnio pasiruošimo, kam čia stengiesi, bet pasakysiu, taip, kad kasdieninis darbas duoda rezultatų.