Kauno „Inkaro“ salės futbolininkai po 11 metų pertraukos pasipuošė Lietuvos čempionato auksu. Kauniečiai „Futsal A lyga“ pirmenybių laurus nuskynė papildomame mače Alytuje 4:1 sutriuškinę titulą ginusius Radviliškio „Lokomotyvo“ futbolininkus.

Papildomų rungtynių prireikė, nes sužaidus visus aštuoniolika turų abi komandos surinko po 35 taškus.

„Apie savo komandą galėčiau atsiliepti tik teigiamai ir pagirti. Mūsų ekipa šiame salės futbolo čempionate yra vienintelė arba bent jau viena iš nedaugelio, kuri rungtyniauja be atlyginimų. Mūsų komanda yra tikrai stipri, kaip vienas kumštis“, - kalbėjo ekipos vairininkas Daivydas Kalpokas.

- Kas lėmė „Inkaro“ pergalę čempionate? – kaunodiena.lt paklausė vieno „Inkaro“ senbuvių Rimvydo Bakaus.

- Labai norėjome po tokio laiko tarpo susigrąžinti čempionų titulus. Gal treniruodavomės ne taip intensyviai kaip anksčiau, bet rinkomės, stengėmės, dirbome. Nepasakyčiau, kad buvome labai pranašesni meistriškumu. Kiek jo buvo, tiek. Čempionato eigoje meistriškumo nepridėsi, o noro – galima. Turbūt šį tą davė ir patirtis. Visgi daugelis mūsų žaidėjų jau perkopę 30-metį.

- Jūsų komanda pirmenybes pradėjo lėtokai. Kodėl vėliau ėmėte sparčiai kilti aukštyn?

- Čempionatas buvo labai lygus. Lyderiais tapdavo vis kitos komandos. Kurį laiką tempą diktavo Kauno „Celsis“, vėliau „Baltija“, tačiau daugelis jų į pabaigą pabyrėjo, o mes išlaikėme žaidėjų branduolį.

- „Lokomotyvas“ čempionate jums priešinosi atkakliai, o papildomose rungtynėse varžovus sutriuškinote. Kuo tai paaiškintumėte?

- Pasiteisino mūsų taktika. Nusprendėme be jokios žvalgybos iškart aktyviai pulti, presinguoti. Tai pasiteisino. Kita vertus, buvo kalbų, kad Radviliškio futbolininkai atvyko pavargę dėl tuo pat metu žaistų LFF pirmosios lygos rungtynių. Tačiau ir keli mūsų žaidėjai turėjo didžiojo futbolo rungtynių. A lygoje žaidė ir Nerijus Mačiulis, ir Tomas Snapkauskas. Tad sąlygos abiems buvo panašios.

- Šį sezoną daug rungtynių žaidėte Kauno sporto halėje, beveik visus mačus transliavo internetinė televizija „FutboloTV“. Ar pajutote populiarumo augimą?

- Pajutome labai smarkiai. Neblogai rinkosi sirgaliai. Natūralu, kad žmonėms daug maloniau rungtynes stebėti Halėje, o ne kokios vidurinės mokyklos salėje. Ir TV transliacijos prisidėjo prie populiarinimo. Skirtumas su ankstesniais sezonas buvo akivaizdus.

- Salės futbolo klubai dažniausiai ypatingu ilgaamžiškumu nepasižymi. Ar esate garantuoti, kad „Inkaras“ kitą sezoną gyvuos?

- Jokių kalbų apie išnykimą nebuvo, todėl neabejoju, kad „Inkaras“ rungtyniaus ir toliau. Juolab, kad iškovojome teisę dalyvauti Čempionų lygos atrankoje. Dabar laukiame žinių, kur tas atrankos turnyras vyks – Kaune, ar kur kitur. Klubo vadovai ir žaidėjai nusiteikę optimistiškai.

- Tau jau 38-eri, o salės futbolą žaidi nuo pat pirmųjų aukščiausios lygos sezonų. Ar neketini sustoti?

- Salės futbolą žaidžiu nuo 2002-ųjų. Tada su „Inkaru“ taip pat tapome šalies čempionais ir Kroatijoje dalyvavome Čempionų lygos atrankoje. Sustoti dar nežadu. Kartais pasižiūriu rungtynių įrašus. Dar nebaisu į save žiūrėti (juokiasi. – aut.past.). Jei traumos nekamuos, dar pažaisiu.