2004-ieji, Vilnius. Ikeras Casillasas, Fernando Torresas, Xavi ir Raulis nuleidę galvas palieka tuomet dar gyvą "Žalgirio" stadioną. Ką tik pasaulio čempionato atrankos mače Ispanijos futbolo legendas nuliūdino kovinga Lietuvos rinktinė. Trenerio Algimanto Liubinsko muštruojami lietuviai su svečiais iš Pirėnų pasidalijo po tašką – 0:0. To paties futbolo specialisto vadovaujami baltai po dvejų metų Neapolyje šaltu dušu (1:1) perliejo tuometę pasaulio čempionę Italijos rinktinę.

Dešimtmečiu anksčiau, 1992-aisiais pasaulio čempionato atrankos mače Vilniuje nemaloniai nustebinti liko tuomečiai Europos čempionai Danijos futbolininkai, taip ir nepralaužę šeimininkų gynybos (0:0). Jei dar pridėtume 2003-iaisiais Niurnberge Europos čempionato atrankos rungtynėse pasiektas lygiąsias 1:1 su vokiečiais bei 2004 m. Šarlerua tokiu pat rezultatu pasibaigusią Europos čempionato kvalifikacinę akistatą su Belgijos komanda, A.Liubinsko ir jo vyrų pasiekimų sąraše rastume beveik visą šiųmetį Europos pirmenybių elitą. Bene sėkmingiausius rezultatus lietuviai demonstravo susitikimuose su ukrainiečiais – 1994 m. Europos čempionato atrankoje Kijeve pasiekta pergalė 2:0, tokia pati sekmė pakartota ir 2007 m. Kaune.

Nieko nuostabaus, kad šį, 16-ąjį, Senojo žemyno finalo turnyrą treneris stebi su ypatingu malonumu.

"Neslėpsiu, malonu matyti žinomus veidus ir pavardes garsių rinktinių trenerių ar personalo sąraše ir prisiminti, kaip mes juos skriaudėme, kai jie dar buvo futbolininkai", – šypsojosi A. Liubinskas.

– Treneri, aptarkime Europos čempionato ketvirtfinalio mūšius. Pradėkime nuo Anglijos ir Ukrainos akistatos. Ar tikėjote, kad anglai lyg su volu pervažiuos kovingą Andrejaus Ševčenkos kariauną?

– Anglai buvo akivaizdūs poros favoritai, todėl nieko nuostabaus, kad jie laimėjo, ir tai padarė šitaip įtikinamai. Tačiau, nepaisant jų patekimo į pusfinalį, man nepatinka šiemetis anglų žaidimas. Kamuolio raičiojimas savoje aikštės pusėje arba jo kontrolė perėjus vidurį dar nereiškia gražaus žaidimo. Pasigendu aštresnių atakų, progų kūrimo – tai, manau, ši komanda tikrai gali daryti. Galbūt tokia yra trenerio pasirinkta taktika.

Malonu matyti žinomus veidus ir pavardes garsių rinktinių trenerių ar personalo sąraše ir prisiminti, kaip mes juos skriaudėme, kai jie dar buvo futbolininkai.

– Kodėl neišraiškingai žaidžiantys futbolo pradininkai taip įtikinamai nužygiavo iki pusfinalio?

– Kvalifikuotų žaidėjų jie turi. Ypač gynybos linija: tiek viduryje, tiek kraštuose. Taip pat geri jų atraminiai saugai. Bet norisi pamatyti įdomesnį jų žaidimą aikštėje.

– Pusfinalyje anglų laukia akistata su Danijos komanda, peršokusia Čekijos barjerą. Ar danai pajėgūs pakartoti 1992-ųjų sensacingą rezultatą, kai paskutinę akimirką gavę pakvietimą į Europos pirmenybes netikėtai laimėjo auksą?

– Tada Danijai atstovavo tikros europinės žvaigždės, kaip broliai Laudrupai ir daugelis kitų. Dabartinėje rinktinėje tokių ryškių žaidėjų praktiškai nėra. Jie turi vartininką Kasperą Schmeichelį, dar keletą žinomesnių futbolininkų, tačiau toli gražu neprilygsta tai istorinei komandai. Atvirai sakant, aš maniau, kad danai kris jau ketvirtfinalyje. Tikėjau, kad čekai sukurs stebuklą. Deja, taip neįvyko.

– Tarp keturių pajėgiausių rinktinių žengė ir ispanai bei italai. Kuri iš šių komandų yra realiausia pretendentė žaisti finale?

– Pagal finaliniame etape demonstruojamą lygį, neabejotinai – Italija. "Squadra Azzurra" gynyboje žaidžia tradiciškai – itin patikimai. Ją cementuoja du gynybos veteranai – Giorgio Chiellini ir Leonardo Bonucci, kuriems drauge sudėjus jau turbūt 70 metų. O štai atakoje italai maloniai stebina. Drąsus, organizuotas žaidimas, aštrios atakos, nuolatinis momentų kūrimas – galėčiau spėti, kad kalbame apie būsimus Europos čempionus. Čia yra daug trenerio Roberto Mancini nuopelno. Vis dėlto įveikti tokią talentingą varžovę kaip Belgija – didelis pasiekimas. O ispanų kelionė į lemiamą etapą man kėlė abejonių. Sunkumai grupėje, dar sunkesnis mūšis aštuntfinalyje su kroatais (5:3) ir galiausiai tik po baudinių serijos palaužti šveicarai – iš Ispanijos rinktinės buvo galima tikėtis kažko daugiau. Pasigendu jų tradicinių ginklų – elitinių puolėjų, matau daug kamuolio valdymo, bet mažai kuriamų progų. O šveicarai – šaunuoliai. Neturėdami aukščiausio lygio atlikėjų jie nužygiavo iki ketvirtfinalio, prieš tai išmetė prancūzus – labai geras pasirodymas. Treneris Vladimiras Petkovičius puikiai pataikydavo atlikdamas keitimus. Manau, kad šis specialistas visiems kritikams įrodė, kad kalbos apie nepasitikėjimą jo gebėjimais, buvo laužtos iš piršto.

– Kurią komandą pavadintumėte didžiausiu Europos čempionato nusivylimu?

– Antrą turnyrą iš eilės sirgalius labai nuvylė Vokietijos komanda. Manau, kad po tragiškai nesėkmingo pasaulio čempionato Rusijoje 2018-aisiais (vokiečiai liko paskutiniai grupėje – aut. past.), jiems reikėjo imtis reformų. Treneris Joachimas Loewas daug metų skynė pergales, bet atėjo metas ir jam atsisveikinti, užleisti vietą kitiems specialistams. Tačiau tąsyk vokiečiai trenerio nepakeitė ir matome, kuo viskas baigėsi Europos pirmenybėse (aštuntfinalyje 0:2 nusileido anglams – aut. past.).

Rezultatai

Anglija–Ukraina 4:0 (1:0). Roma, Olimpinis stadionas, 11 880 žiūrovų. H.Kane’as (4 ir 50 min.), H.Maguire’as (46), J.Hendersonas (63).

Danija–Čekija 2:1 (2:0). Baku, Olimpinis stadionas, 16 306 žiūrovai. T.Delaney (5), K.Dolbergas (42)/P.Schickas (49).

Ispanija–Šveicarija 1:1 (1:0, baudinių serija 3:1). Sankt Peterburgas, "Gazprom Arena" stadionas, 24 764 žiūrovai. D.Zakaria (8 min. į savo vartus) / X.Shaqiri (68). 77 min. R.Freuleris (Šveicarija) pašalintas iš aikštės.

Italija–Belgija 2:1 (2:1). Miunchenas, "Allianz arena", 12 984 žiūrovai. N.Barella (31), L.Insigne (44)/ R.Lukaku (45+2 iš 11 m).

Pusfinalis

Liepos 6 d. Londone, "Wembley" stadione: Italija–Ispanija

Liepos 7 d. Londone, "Wembley" stadione: Anglija–Danija