Šiemet Klaipėdos futbolas prabudo. "Atlantas", pernai užėmęs 8-ąją vietą A lygoje, šiemet užsitikrino sidabro medalius ir dar iki šiol turi teorinių galimybių laimėti netgi auksą.

Tačiau 2014-aisiais "Atlanto" futbolininkai gali sulaukti rimtų konkurentų ne tik Vilniuje, Panevėžyje ar Marijampolėje, bet ir savo mieste. Į A lygą veržiasi rusiško kapitalo remiamas "Granitas".

"Granito" sezonas buvo pergalingas. Du metus egzistuojantis pirmosios lygos debiutantas, pradėjęs sezoną nuo -3 taškų (LFF atėmė iš klubo tris taškus už nedidelį licencijavimo taisyklių pažeidimą) ne tik  užtikrintai laimėjo pirmenybes, bet ir iškopė į Lietuvos futbolo federacijos taurės turnyro pusfinalį.

Tiesa, vargu ar tai didelis netikėtumas, pažvelgus į komandos sudėtį. "Granite" žaidžia nemažai A lygos parako uosčiusių žaidėjų: Mantas Gintalas, Edvinas Lukoševičius, Audrius Tolis, Dmitrijus Šiškinas, Denisas Gordejus, Tomas Vyšniauskas, Edgaras Mastianica, Simonas Babilius. Trys futbolininkai - Andrius Gedgaudas, Vidas Alunderis ir Robertas Poškus (kuris yra komandos žaidžiantysis treneris) - yra žaidę ir Lietuvos rinktinėje.

"Aš dabar esu taip valdomas emocijų, kad man sunku dabar objektyviai reaguoti. Komanda padovanojo didžiulę dovaną sau ir mums. Taurės turnyre esame geriausių Lietuvos klubų ketveriukėje - tai didžiulė sėkmė. Šeštadienį darysim didelį banketą, skirtą šiai pergalei ir pergalei čempionate", - kalbėjo Klaipėdos klubo prezidentas Aleksandras Isaičevas.

A. Isaičevas - rusas. Maskvietis verslininkas. Tačiau su Klaipėda jo verslas nesusijęs. Jis tikina Lietuvoje turįs tik vieną interesą - futbolą.

- Kaip jūs apskritai atsiradote Lietuvos futbole?

- Į šį klausimą man labai lengva atsakyti. Pirmiausia - aš esu buvęs sportininkas ir mėgstu sportą. O į Lietuvos sportą patekau atsitiktinai. Tiesiog Lietuvoje aš turiu labai artimų draugų. Ir jie man pasiūlė: galime sukurti klubą sporto mokyklos pagrindu. Aišku reikėjo padėti sporto mokyklai, kuri tuo metu išgyveno ne pačius geriausius laikus. Ir sukūrėme komandą iš jaunų vaikinų, kurie prieš tai žaidė visai mėgėjišką futbolą. Su jais užsiregistravome antrosios lygos Vakarų zonoje. O po to - apetitas atėjo bevalgant. Kai pamatėme, kad mums visai neblogai sekasi, užsimanėme ir į pirmąją lygą. Ir atėję į ką iš karto ją laimėjome. Pradėjome turėdami minus 3 taškus, o nugalėtojų vardus užsitikrinome nesibaigus pirmenybėms, rodydami puikų žaidimą ir nepatyrę nė vieno pralaimėjimo. Dabar matau, kas Klaipėdoje vyksta. Žmonės patraukė į mūsų rungtynes, jas žiūri ir po kai kurių mačų ploja stovėdami. Tai yra malonu.  Klaipėda - futbolo miestas. Su didele futbolo istorija.

- Dažnas Lietuvos klubas, laimėjęs pirmosios lygos turnyrą, pereiti aukščiau atsisako. Ar su "Granitu" taip neatsitiks?

- "Granitas" bet kokiu atveju eis į A lygą. Tokia buvo išankstinė mūsų užduotis. O iki paskutinio momento mes tokio sprendimo nebuvome padarę dėl tos priežasties, kad reikėjo apskaičiuoti kitų metų biudžetą. Mes nenorėjome kartoti "Tauro", "Šiaulių" ar "Dainavos" klubų klaidų. Bet šiuo metu visi klausimai išspręsti ir mes būtinai žaisime A lygoje.

- Tęsiate kovą ir dėl LFF taurės. Viliatės per šį turnyrą patekti į Europos lygos atranką?

- To, suprantama, labai norėtume. Bet esame jaunas klubas ir tiksliai dar nesu įsitikinęs - ar mes tam turėtume teisę. Girdėjau, kad klubas turėtų egzistuoti trejus metus, "Granitas" egzistuoja tik dvejus. Tada, kai reikėtų žaisti Europos lygos atrankoje, mums sukaktų 2,5 metų. Suprantama, jei mums leis žaisti, mes padarysime viską, kas įmanoma, kad į Europos turnyrą patekti. Mes turim tam jėgų. Žaisdami su "Šiauliais" mes pagal žaidimą turėjome laimėti 5:0. Ar dar daugiau, jei būtume įmušę baudinį.

- Ar stipriai keisis komandos sudėtis kitąmet?

- Aš nenorėčiau keisti sudėties. Todėl, kad visi šie vaikinai nusipelnė žaisti A lygoje. Tai bus jų pačių sprendimas: kas pasiliks, o kam svarbiau bus mokslai ar dar kas nors. Vieną tokį jau turime - Paulių Jušką (beje, tai mano numylėtinis). Jis dėl mokslo paliko mūsų komanda. Belieka jam palinkėti pasiekimų moksle. Aišku durų jam neužvėrėme. Jei jis norės grįžti, būtinai paimsime į komandą. Taip, dvi-tris pozicijas stiprinsime labiau patyrusiais futbolininkais. Bet tai jau vyriausiojo trenerio prerogatyva. jis turi gerą kvalifikaciją. Šiuo metu jis mokosi ir gaus trenerio "Pro" licenciją. Nuo priklausys, kas kitiems metams prisidės prie komandos.

- Kas nuo karto Lietuvos futbolo bendruomenėje vis pasklinda kalbos apie galimą jūsų klubo susijungimą su "Atlantu"...

- To niekada nebus. Mes esame nepriklausomas kolektyvas. Juo labiau, kad mūsų demonstruojamas žaidimas ir žaidėjai nėra blogesni nei "Atlanto". Mūsų santykiai su "Atlantu" yra artimi ir draugiški, aš labai gerbiu "Atlanto" vadovybę ir jo vyriausiąjį trenerį Konstantiną Sarsaniją, kurį asmeniškai pažįstu, bet tai bus du skirtingi klubai, kurie tikrai nesijungs.

- Nebijote konkurencijos?

- Sveika konkurencija bus būtinai. Mes ir dabar konkuruojam. Aišku - būtent sporte. Sveika, gera konkurencija - kaip ir turėtų būti. Didieji klubai gimsta ir auga konkuruodami. Esu įsitikinęs, kad kitąmet į mūsų derbius ateis pilnas stadionas. Nepakaks vietos norintiems.

- Ar "Granitas" jau turi ir savo gerbėjų?

- Tikiu, kad atsiranda būtent "Granito" gerbėjų. Po paskutinių rungtynių, telefonas netyla nuo sveikinimų, pilna gerų komentarų socialiniuose tinkluose.

- O žaidėjai? Abu klubai, kaip suprantu, remiasi vietiniais, Klaipėdos futbolininkais...

- Mūsų komandoje yra penki žaidėjai iš kitų miestų. O šiaip mes orientuojamės į savus vaikinus - klaipėdiečius. Mes kursime savo akademiją. "Atlantas" tokią jau turi. Bet manau ir mes ir jie futbolininkų rasim ir užsiauginsim. Nesvarbu, kad abu klubai remiasi vietiniais žaidėjais. "Atlantas" teturi vieną legionierių, mes turėjome tris, bet atsisakėme jų paslaugų.

- Negi ir kitąmet A lygoje versitės be legionierių?

- Nemanau, kad kitais metais jų turėsime. Nebent pasikviesime iš Rusijos vartininkų trenerį. Aš turiu mintyse vieną gerą, kvalifikuotą vaikiną. Bet jeigu rasime tokį trenerį Lietuvoje, užsieniečio atsisakysime. Vis dėl to bandysime populiarinti lietuvišką futbolą. Tikrai nenorėčiau, kad "Granite" žaistų daug legionierių. Kita vertus, tai labiau tai priklausys nuo vyriausiojo trenerio. Jis geriau mato, ko reikia komandos sukomplektavimui.

- Treneris, kaip supratau, išliks tas pats?

- Suprantama. Norėčiau jam pasakyti daug šiltų žodžių. Robertas Poškus - Lietuvos futbolo veidas. Kai kurie žaidėjai mūsų klube žaidžia vien dėl didelės pagarbos jam ir jam vadovaujant yra pasiryžę siekti aukštumų.

- Jūs pats gyvenate Maskvoje? Ar jau persikėlėte į Klaipėdą?

- Lietuvoje būnu du kartus per mėnesį. Ir netrumpai. Į visus svarbiausius mačus stengiuosi atvykti.