Likus vos 5 dienoms iki A lygos sezono pradžios, vyriausiasis komandos treneris Valdas Dambrauskas išsamiame interviu dalinosi mintimis apie ją, komandos pasiruošimą, sezono tikslus ir apie tai, kas jį labiausiai motyvuoja.

— Jau bent kiek spėjote atsipūsti po stovyklos Kipre. Kaip galėtumėte ją įvertinti?

— Abi stovyklos, tiek Brazilijoje, tiek Kipre, buvo labai gerai organizuotos. Pastaroji – pačio aukščiausio lygio, geriausia, kokioje esu buvęs. Varžovai, su kuriais žaidėme, buvo gana stiprūs ir labai skirtingi, nes Brazilijoje žaidimas paremtas individualumu, o Europoje ar Azijoje viskas labiau organizuota.

Žaidėjai įgavo naudingos patirties, nes vien ką reiškia žaisti didžiuliuose Pietų Amerikos stadionuose, stebint daugybei sirgalių. Mes, treneriai, taip pat gavome labai daug patirties bei medžiagos analizei, kas tikrai duos didelį stimulą ateityje.

— Kipre sužaistos 7 rungtynės – kaip įvertintumėte varžovus? Ar išskirtumėte kuriuos nors iš jų?

— Būtų galima išskirti europietiškas komandas – Prahos „Dukla“ ir Rusijos „Premier“ lygoje žaidžiantį Jekaterinburgo „Ural“. Jautėsi, kad šių ekipų žaidimas labai gerai organizuotas, kad jos žaidžia aukšto lygio čempionate ir turi gerų žaidėjų. Pastarieji – labai stiprūs fiziškai, t. y., savo antropometrine sudėtimi, kūno gabaritais.

Nors labai sunku žaisti prieš tokias komandas, tačiau nepralaimėjome nei vienai, nei kitai. Rungtynėse su „Ural“ galėjome nugalėti, tačiau nepavyko išpildyti susikurtų progų ir padarėme klaidų gynyboje. Kiti, pavyzdžiui, Rumunijos aukščiausiosios lygos „Concordia“ taip pat buvo stiprus varžovas. Žaidėme kitą dieną po skrydžio ir ne pagrindinės sudėties – buvo vertinami žaidėjai ir rezultatas nebuvo pagrindinis dalykas – žaisdami pagrindinės sudėties būtume turėję puikius šansus nugalėti.

Dviprasmišką įspūdį paliko „Daegu“ komanda iš Pietų Korėjos, su kuriais du kartus žaidėme ne pagrindinės sudėties. Pirmąkart juos pelnytai įveikėme, o antrąkart nusileidome, tačiau tąkart jie žaidė daug geriau.

Vienareikšmiškai geriausios mūsų rungtynės buvo prieš „Ever Bright“ komandą iš Kinijos. Tačiau ją taip pat sunku vertinti, nes jų rezultatai Kipre vykusiose rungtynėse buvo gana geri, nors mes prieš juos žaidėme į „vienus vartus“ – pranokome juos absoliučiai visose aikštės vietose ir visuose žaidimo aspektuose. Tad galutinis rezultatas (3:0 (1:0)) neatspindi to, kas vyko aikštėje.

— Kurie žaidimo aspektai labiausiai sustiprinti, o kuriuos dar reikės tobulinti paskutinės savaitės  prieš sezoną metu?

— Per savaitę kažko labai daug nepatobulinsi, tad šią savaitę vyks labiau techninis darbas – pasiruošimas pirmoms sezono rungtynėms. Aišku, kažkiek dar bus gerinamos stipriosios pusės, tačiau esame patenkinti ir taktiniu susižaidimu, ir fizinėmis savybėmis.

Tačiau futbolas yra toks, kad pabaigus pasiruošimo laikotarpį, darbas toli gražu nesibaigia – tiek taktinis, tiek fizinis darbas yra stebimas viso sezono metu. Būtina išlaikyti taktines kondicijas, gerą futbolininkų susižaidimą ir kuo geresnę kiekvieno žaidėjo fizinę formą. Pasiruošimo stovyklos Brazilijoje ir Kipre buvo tik įvadas, o darbas vyks ir toliau.

— Savo progas gavo visi į stovyklą Kipre išvykę žaidėjai, o visi jaunieji žaidėjai praleido panašų minučių skaičių aikštėje – ar išskirtumėte kurį nors iš jų? Kokios jų perspektyvos prisijungti prie pagrindinės komandos?

— Stovykla Kipre buvo gera tuo, kad visi žaidėjai gavo galimybę pasireikšti, kad galėjome juos pamatyti aikštėje prieš gana stiprius varžovus. Jaunimas nebuvo išimtis – jų atsidavimas, darbas aikštėje buvo geras.

Aišku, jie yra jauni žaidėjai, kuriems trūksta patirties, tačiau ateityje, jei jie dirbs labai daug, gerins savo formą, rodys, kuo jie gali padėti ir mokysis iš vyresnių žaidėjų bei trenerių, tada jie turės galimybę patekti į pagrindinę komandą. Mes jų niekur nenustumiame į šalį, jie mums yra labai svarbūs ir jie toliau dirbs su mumis treniruotėse.

Paskutinėje stovykloje labai teigiamai nuteikė Justo Lasicko žaidimas, neblogai atrodė Danielis Romanovskis, Aldas Korsakas ir Edvinas Baniulis, kuris pelnė įvartį. Visi jie įnešė indėlį į pasiruošimą ir viskas yra jų rankose.

— Ar trenerių štabas jau apsisprendė dėl galutinės komandos sudėties?

—  Vyresnių žaidėjų turime 16, neskaičiuojant vartininkų ir jaunų žaidėjų, būtent komandos vienuoliktukas ir formuosis iš jų visų. Viskas priklausys nuo to, kas tuo metu bus geriausios sportinės formos, kas nebus traumuotas ir kas neturės jokių bėdų su sveikata. Mes jais pasitikime ir iš jų šį sezoną tikimės labai daug – visi gaus savo šansą sezono metu.

— Artimiausios rungtynės jau mažiau nei už savaitės su Utenos „Uteniu“. Ką manote apie šiuos A lygos debiutantus? Ar tai stiprus priešininkas?

—  Nors tai lygos debiutantas, tačiau kiekvieną varžovą reikia gerbti ir įrodyti aikštėje, kad tu esi stipresnis už jį. Tą ir pasakysiu žaidėjams, kad negalima nuvertinti nei vieno priešininko. Nėra jokių abejonių, kad tiek „Utenio“ žaidėjai, tiek vadovybė, tiek treneriai bus labai motyvuoti, kad pasiektų teigiamą rezultatą pirmose rungtynėse ir tuo labiau – žaidžiant su „Žalgiriu“.

Tikiu, kad esame stipresni, tačiau nereikėtų tikėtis lengvų rungtynių. Rungtynėms su „Uteniu“ bus pasirinkti tie žaidėjai, su kuriais turėsime didžiausius šansus pasiekti pergalę – bus pasirinkti stipriausi žaidėjai.

— Kokia Jūsų nuomonė apie likusias turnyro komandas – ką iš jų galėtumėte išskirti kaip stipriausius, pavojingiausius varžovus?

—  Nesinorėtų skirstyti komandų į nugalimas ir nenugalimas. Galiu kalbėti tik apie mūsų komandą – mes pasiruošę gerai, esame stiprūs ir kiekvienose rungtynėse turime siekti tik pergalės, nežiūrėdami nei kokias vietas užima tos komandos, nei kas ten žaidžia. Pirmiausia turime galvoti ir rūpintis savo forma.

— Palyginti su praėjusiais metais, A lygoje neliks Panevėžio „Ekrano“, Gargždų „Bangos“ ir Alytaus „Dainavos“. Ar tai turės pasekmių lygos stiprumui, jos konkurencingumui?

— Sunku pasakyti. Vyksta normalus procesas – išsiskirstymas – tų klubų, kurių neliks, žaidėjai susirado darbo vietas kitose komandose. Tačiau liūdna, kai nelieka tokių komandų, nes jos yra mūsų futbolo istorija. Gaila, kad Lietuvos futbolo klubai nėra tokie stiprūs ir rotacija vyksta nuolat. Ypač sunku ne tik futbolininkams ir treneriams, bet ir sirgaliams – komanda tiesiog nespėja susižaisti ir įgauti identiteto, kurį nori matyti žiūrovai.

Apie lygį dabar dar sunku kalbėti – tai bus matyti sezono metu. Ypač sunku būna pirmo rato pradžioje, nes futbolininkai būna išsiilgę futbolo. Tik vėliau komandų pajėgumas atsispindi turnyrinėje lentelėje – vieni būna lyderių, kiti - viduryje, kiti sprendžia savo problemas kaip neiškristi iš lygos. Lygis ypač keičiasi vasarą, kai vieni žaidėjai atvyksta, o kiti išvyksta.

— Kalbant apie lygos konkurencingumą, kokios šiųmetinės galimybės gerai pasirodyti UEFA turnyruose? Ar komandos sudėtis subalansuota ilgajam laikotarpiui?

— Tai priklauso nuo labai daug faktorių. Visų pirma – su kokia komanda teks žaisti, su kuo suves burtai, tačiau Lietuvos klubams gavus bet kurią komandą yra sunku būti favoritais. Daug lemia ir sutikto klubo individualus pajėgumas – kokius žaidėjus jiems pavyksta susirinkti sezono metu, kokios formos pavyksta pradėti Europos futbolo turnyrų rungtynes. Svarbu ir tai, kaip legionieriai įsilieja į rungtynes.

Apibendrinant, kiekviename sezone būna komandų, kurios nuvilia, ir kurios pasirodo neblogai. Visą laiką sergame už Lietuvos komandas, kad ir kur jos bežaistų, nes jos lemia mūsų futbolo lygį – jos kelia ir mūsų koeficientą reitinguose, tad norisi palinkėti visiems klubams sėkmės ir optimalios formos Europos turnyruose.

Kaip mes pasiruošime atrankos rungtynėms, priklausys nuo žaidėjų ir trenerių iki vasaros nuveikto darbo. Šiai dienai esame patenkinti sudėtimi, tik reikia atskleisti jos potencialą. Turime tinkamus žaidėjus ir norime, kad visi būtų tinkamos sportinės formos, kad nepersekiotų traumos, o visa kita – pasiekiama. Sudėtis yra tikrai stipri ir reikia tik toliau dirbti, kad įgytume kuo geresnį susižaidimą, vienas kito supratimą ir tą patvirtinti, įrodyti rezultatais.

— Kalbant apie Jus, kas Jus labiausiai motyvuoja kovai?

— Pats darbas, noras laimėti, kažką pasiekti su Lietuvos komanda tiek savoje šalyje, tiek Europoje. Tai labiausiai ir motyvuoja – noras laimėti ir išgauti kuo geresnį rezultatą. Be to, yra didžiulis noras, kad augtų žaidėjai, kad jie būtų motyvuoti siekti paties geriausio rezultato ir žaidimo. Būtent tai ir yra pati geriausia motyvacija.

— Kokie sezono tikslai?

— Per tris metus komanda laimėjo 8 trofėjus. Norisi tik dar daugiau laimėti – tiek Lietuvos čempionatą, tiek Lietuvos taurę, kas automatiškai duoda ir Lietuvos supertaurę. Ir vienas pagrindinių dalykų, ką noriu pasiekti – tai, ko joks Lietuvos klubas nebuvo pasiekęs – kažkurio iš Europos turnyrų grupių etapą. Apie tai sukasi visos mintys, visas darbas ir iš to kyla didžiausia motyvacija.