Šį sykį – išsamiau apie atliktų smūgių šalia vartų ir į vartų plotą statistiką, blokuotus smūgius bei kitus skaičius.

Daugiausiai smūgių per rungtynes, kaip ir buvo galima tikėtis, atliko čempionas Vilniaus „Žalgiris“ – 14,1, iš kurių 5,9 skriejo į vartų plotą. Varžovai per mačą blokuodavo 2,9 žalgiriečių smūgio per rungtynes, o 0,3 bandymo sudrebindavo vartų konstrukcijas.

Nedaug nuo „Žalgirio“ atsiliko iš viso 13,4 smūgio atlikusi Marijampolės „Sūduva“, vidutiniškai 11,1 karto į vartus smūgiavo Vilniaus „Riteriai“, 10,9 karto – „Panevėžys“, o Gargždų „Banga“ bei „Kauno Žalgiris“ atitinkamai oponentų vartams pagrasino 10,8 ir 10,5 sykio.

Nors „Kauno Žalgiris“ smūgiavo į vartus mažiausiai iš visų komandų, tačiau tą darė efektyviausiai – net 45 proc. smūgių skriedavo į vartų plotą. Savo ruožtu „Bangos“ smūgiai vartų plotą pasiekdavo 28 proc. tikslumu ir tai yra kukliausias pasiekimas.

„Žalgrio“ futbolininkų smūgiai į vartus skriejo 42 proc. taiklumu, „Sūduvos“ – 40 proc., o „Riterių“ bei „Panevėžio“ – po 37 proc.

Įdomu tai, kad gargždiškiams labiausiai nesisekė – iš 10,8 smūgio 0,35 karto smūgiuoti kamuoliai atsimušdavo į virpstus arba skersinį.

„Riterių“ žaidėjų smūgiai (3,3) dažniausiai buvo blokuojami, o „Sūduvos“ futbolininkai daugiausiai iš visų klubų atstovų atliko smūgių būdami baudos aikštelėje (8,9).