Trys pralaimėjimai iš eilės yra “Trakų” antirekordas A lygoje ir pasiektas pačiu netinkamiausiu metu – kai iki finišo tiesiosios yra likę vos keturi žingsniai.

Atrodytų, panika tokiu metu būtų natūraliausias žmonių bruožas, tačiau „Trakų“ trenerių ir žaidėjų galvose ne mintys apie tai, kas yra blogai, o apie tai – kaip padaryti gerai.

„Nesame mes tokie blogi, kaip prieš mėnesį nebuvome labai geri. Aišku, kai komanda pralaimi tris kartus iš eilės, yra neramumo skambutis, tačiau mes žinome tų pralaimėjimų aplinkybes. Mūsų darbas yra išanalizuoti ir ieškoti priežasčių, kad padarytumėm teisingas išvadas. Mes turime savo problemų, bet mes nesame kažkokioje duobėje. Paprasčiausiai netekome daug žaidėjų. Kai kurias pozicijas esame priversti lipdyti kitais žaidėjais, kuriems ta pozicija nėra labai artima. Kita vertus, iš tų trijų rungtynių mes labai blogai žaidėme tik su „Sūduva“. Tarkim, su „Žalgiriu“ po Tado Labuko pašalinimo realiai šansų nebeturėjome, o su „Šiauliais“ mus pavedė realizacija.

Futbolas kartais būna žiaurus dalykas, kuris klaidų neatleidžia. Dabar esame tokiame etape, kai mes klystam, kai mums nesiseka, o varžovai sužaidžia geriausias sezono rungtynes. Apie tai kalbėjo ir „Sūduvos“, ir „Šiaulių“ treneriai. Mes patys aukštai pakėlėme kartelę, tačiau sporte visada taip yra, kad išlaikyti kartelę aukštai yra žymiai sunkiau nei ją pakelti. Dabar yra likusios ketverios rungtynės, prieš kurias nepanikuojame, baltos vėliavos nekeliame, nes norime garbingai baigti šį sezoną“, – dabartinę komandos būseną nupasakojo „Trakų“ vyriausiasis treneris Edgaras Jankauskas.

- Bet juk tose likusiose rungtynėse taip pat negalės žaisti krūva žaidėjų ir vėl reiks užkamšyti pozicijas kitais. Yra vaistų, kurie padėtų sezoną užbaigti sėkmingiau?

- Kiekvienoje situacijoje galima surasti kažką pozityvaus. Pavyzdžiui, dabar rungtynėse su „Atlantu“ negalės žaisti mūsų abu atraminiai saugai (dėl diskvalifikacijų rungtynes praleis Jurijus Kendyšas ir Darius Miceika), tačiau galimybę pasireikšti turės kažkas kitas, kuris galbūt šiame sezone rungtyniavo mažiau. Šiandien savo vaikinams pasakiau – šiemet liko ketverios rungtynės, tačiau nei gyvenimas, nei jūsų karjeros nesibaigia, todėl per likusią sezoną dalį pasirodykit taip, kad kitąmet savo gretose jus norėtų matyti kuo daugiau komandų. Tik kas turi noro ir turi ambicijų, gali žygiuoti kažkur į priekį.

- Ar pačios treniruotės labai skiriasi nuo to laiko, kai nebuvo pralaimėjimų serijos? Ar dabar treniruotėse jaučiasi susikaustymas?

- Trys pralaimėjimai visada įneša psichologinę įtampą. Tai yra normalu. Ne tik sporte. Kai tau nesiseka, visada atsiranda abejonės, neramumai, tačiau tokiose stresinėse situacijose geriausiai galima pamatyti, kas ko yra vertas, kas yra pajėgus ir kuo galima pasitikėti. Kai yra sunku, patys silpniausi vienu ar kitu būdu pasitraukia. O tie, kurie lieka, yra žmonės, kuriuos aš labiausiai vertinu. Dabar geriausias dalykas, ką mes galime padaryti – išeiti į aikštę, atiduoti joje visas jėgas ir siekti rezultato.

- Šiemet su „Atlantu“ „Trakai“ sužaidė dvejas labai labai geras rungtynes. Ar tai nors kiek palengvina situaciją ruošiantis paskutinei akistatai?

- Futbole yra svarbu, kas vyksta dabar ir kas bus rytoj. Kas vyko vakar – niekam neįdomu. Dabar kitos rungtynės, kitas oras, kitas laikas. Prieš „Šiaulius“ mes irgi tris kartus gerai žaidėm, tris kartus laimėjome… Aš į tokius dalykus nežiūriu. Tai, kad mes du kartus iš trijų su jais sužaidėme gerai, mums neduoda absoliučiai jokios startinės persvaros ar pridėtinių veiksnių.

- O jei žiūrėtume į galutinę rikiuotę, ar „Trakai“ vis dar padėties šeimininkai kovoje dėl medalių?

- Taip, juk mes turim daugiau taškų ir už „Atlantą“, ir už „Sūduvą“. Mums tereikia laimėti likusias ketverias rungtynes ir mes garantuotai liktumėm treti. O gal net pakiltume į antrą vietą.