„Komandos komplektacija – trenerių štabo preorgatyva. Aš sau leidžiu priimti į klubą vieną kitą jauną perliuką“, – šypsojosi V.Lekevičius.

– Po sezono, kuris baigėsi ne itin linksma nata, vyriausiasis treneris Konstantinas Sarsanija žadėjo labai daug pokyčių. Gal jau žinote apie juos?

– K.Sarsanija atvyks į Klaipėdą prieš Kalėdas. Tuomet ir nuspręsime beveik viską. Nemanau, kad bus itin daug pokyčių. Gali klube nelikti tų žaidėjų, kurių sutartys baigėsi ir jie nenorės likti. Jei vietoje jų bus naujokai, tai „Atlantas“ atsinaujins maždaug trisdešimčia procentų.

Šiandien tikrai atsisveikinome su Aleksejumi Jepifanovu, kuris neatitiko vidurio gynėjo pozicijoje turinčio žaisti futbolininko reikalavimų. Daug klydo, o klaidos virsdavo įvarčiais į mūsų vartus.

Baigėsi sutartys su Maksimu Maksimovu, Rolandu Baravyku, Mariumi Papšiu. Pareiškė norą ieškoti kito klubą ir dėl traumos mums padėti nebegalėjęs Abdoulas Sylla. Jo sutartis su „Atlantu“ taip pat baigėsi šią žiemą. Ar pasiliksime tuos futbolininkus, kurių baigėsi kontraktai, žinosime sausio mėnesį. Išlydėjome ir buvusį komandos kapitoną Andrių Jokšą. Ačiū jam už metus, praleistus komandoje. Jis galėtų būti geru profesionalaus futbolininko pavyzdžiu jaunajai kartai. Jau spėjome pasirašyti sutartis su iš Prancūzijos grįžusiu R.Šveikausku, jaunu vartininku iš Rusijos – Arkadijumi Želninu ir būreliu Klaipėdos futbolo mokyklos auklėtinių. Mačiau juos, kaip žaidžia – patiko, įžvelgiau, jog yra perspektyvūs. Apskritai siekiu, kad „Atlante“ žaistų kuo daugiau saviškių. Noriu, kad aikštėje kovotų ne keletą klaipėdiečių, o tik keletą žaidėjų iš kitų miestų ar užsienio.

– Trenerių štabe nesulauksime pokyčių?

– Ne. Strategų štabas liks toks pat. Tiesa, abipusiu susitarimu atsisveikinome su klubo sporto direktoriumi Valdu Trakiu. Jis šįmet sėkmingai vadovavo „Palangos“ komandai, vos nepatekusiai į A lygą.

– Pripažinkime: ketvirta vieta – nuosmukis.

– Jei atvirai, šiais metais nebuvome verti būti prizininkais. Sporte stebuklų nebūna. Yra teisus vyriausiasis treneris K.Sarsanija tvirtinęs, kad mus šiais metais lydėjo nelaimių virtinė. Prisiminkime: sunkiai susirgo Dovydas Norvilas. Po to traumas patyrė M.Papšys, Olegas Dmitrijevas, A.Sylla. Tikriausiai nė vienerių rungtynių nepavyko sužaisti optimalia sudėtimi. Dalį kaltės prisiima ir klubas. Vienu metu stipriai sušlubavo atlyginimų išmokėjimas. Tai turėjo įtakos žaidėjams. Apgailestauju, kad nepavyko išvengti tokio nesklandumo. Galima apeliuoti, kad futbolininkai, nepaisant to, turėjo kovoti – skolos anksčiau ar vėliau yra grąžinamos. Tačiau taip nebuvo – įtampa persikėlė į futbolo aikštę, atsiliepė žaidėjų nuotaikoms. Buvo komandoje niurzglių, kurie atvirai niurzgėjo dėl vėluojančių pinigų. Kai atlyginimų išmokėjimas stabilizavosi, žaidėjai nesugebėjo demonstruoti to žaidimo, kuris būtų juos nuvedęs į prizinę aukštumą. Tad apskritai buvo dvi priežastys, dėl kurių neiškovojome medalių: traumos ir skolos. Kaltinti žaidėjus ir trenerius, kad likome be medalių, be taurės – neturiu teisės.

– Kaip vertinate komandos komplektavimą prieš sezoną?

– Prisiminkime, per pasirengiamąjį laikotarpį į klubą buvo priimta 10 žaidėjų. Trys vartininkai – Povilas Valinčius, Rimantas Petras Bogužas, Vincentas Šarkauskas, trys šiauliečiai – Vytas Gašpuitis, Rokas Gedminas ir Domantas Šimkus, trys iš kitų klubų susigrąžinti žaidėjai – Donatas Kazlauskas, Marius Papšys ir Evaldas Razulis, taip pat puolėjas Abdoulas Sylla iš Prancūzijos „Sedan“ vienuolikės. Treneriai nusprendė remtis lietuviais. Vienintelis naujokas užsienietis – A.Sylla. Prieš sezoną atrodėme neblogai – stovyklos, pasirengimas vyko sklandžiai, pirmenybes pradėjome gerai. Geri rezultatai gana ilgai džiugino. Buvome keletą kartų pirmoje vietoje. Tikėjomės kad daugiau padės patyręs E.Razulis. To nesulaukus teko su juo atsisveikinti. Vietoje jo nieko nepaėmėme. Likome be tikro puolėjo. Tiesa, trumpam buvo grįžęs Andrejus Paniukovas, tačiau jis kiek pabuvęs Lietuvoje vėl išskleidė sparnus. Išvyko į Portugalijos „Bragos“ klubą.

Priėmėme Joną Bičkų, tačiau nei jis, nei jo bendraamžiai, kurie atėjo į „Atlantą“, šiandien dar negali nulemti rungtynių baigties. Epizodiškai gali žaisti, tačiau su vyrais jiems dar per sunku kovoti.

– Ar nėra apmaudu dėl nesėkmingo pasirodymo Europos lygos turnyre? Kaip parodė rungtynės, suomių HJK klubą buvo galima įveikti.

– Sutinku. Suomių klubas pagal iškovotus titulus atrodė labai grėsmingai. Tačiau akistata parodė, kad varžovai buvo gerokai silpnesni nei apie juos buvo manyta. Todėl esu įsitikinęs, kad privalėjome patekti į antrą etapą. Beveik viskas buvo nulemta Klaipėdoje, kai antrajame kėlinyje varžovų puolėjo nesustabdė mūsų gynėjai, o vartininkas praleido nestipriai smūgiuotą kamuolį. Negana to iki pertraukos 11 m baudinį nerealizavo mūsų puolėjas A.Sylla, kuris savavališkai ryžosi smūgiuoti. Patyrėme kuriozinę nesėkmę namie – suomiai neturėdami realių progų įmušė du įvarčius ir namo išvyko laimingi. Pralaimėję HJK ekipai nepatekome į kitą etapą ir praradome nemažą sumą pinigų, kurie ir būtų padėję mums išvengti finansinės duobės. Žaidėjai turėtų suprasti, kad kuo toliau nužingsniavus Europoje, yra galimybė sukaupti stabilų biudžetą. Kiek apmaudu, kai futbolininkai, nesusimąstę apie savo žaidimą, pirmiausia reikalauja laiku gauti atlyginimą. Norėtųsi tvirtesnės komandos, finansinės ramybės klube. Kiekvieną dieną reikia ieškoti pinigų. O norėtųsi, kad to nereikėtų daryti. Tiesa, esu patenkintas kaip yra. Suprantama, kad visada norisi, jog būtų geriau. Nervinę įtampą klube kelia ilgas bylinėjimasis su Tauragės „Tauro“ komanda dėl vartininko Edvino Gertmono. Nors yra dvi teisybės ,tačiau gali būti priimtas „Atlantui“ nepalankus teismo sprendimas. Tada teks atsiskaityti su tauragiškiais.

– Kas labiausiai iš futbolininkų maloniai nustebino ar nuvylė?

– Mane, kaip buvusį vartininką netenkino vartų sargų P.Valinčiaus ir M.Adamonio žaidimas. Ne dėl praleistų įvarčių, o todėl, kad nebuvo komandos lyderiai – nevadovavo aikštėje esantiems draugams. Pasikartosiu, nedžiugino vidurio gynėjai ir tai, kad neturėjome tikro puolėjo. Vienu metu suspurdėjo Rokas Gedminas, vėliau epizodiškai bandėme M.Maksimovą, tačiau vis tik žaidėjo į šią poziciją neradome.

Kaip ir daugelis, išskirčiau Ovidijų Verbicką. Jis – stabilus, žino ką daro, profesionaliai žiūri į futbolą. Antroje sezono pusėje dėmesį atkreipė D.Šimkus. Labai imponuoja, sportiškai piktas, nepaiso pašalinių problemų. M.Maksimovas – perspektyvus, tačiau jis neišvengia banguoto žaidimo. Gerai iki traumos rungtyniavo Olegas Dmitrijevas.

– Kas toliau?

– Futbolininkai atostogaus iki sausio 10 d. Įžanginės treniruotės vyks Klaipėdoje, vėliau suplanuotos dvi stovyklos Kipre.