Nelegalaus vaikų vežimo iš Afrikos į įvairias valstybes žaisti futbolo Tarptautinė futbolo federacija (FIFA) nekontroliuoja, teigia futbolo ekspertas Rimantas Mackevičius. Anot jo, federacija to nedaro, nes tai sukontroliuoti lygiai taip pat sunku, kaip ir kitas nelegalias veiklas.

„Tai gali padaryti tik valstybės institucijos, policija, pasienio tarnybos. Visą šį procesą sunku kontroliuoti lygiai taip, kaip ir pabėgėlius, plaukiančius per Viduržemio jūrą į Europą. Tai sukontroliuoti labai sudėtinga. Taip yra ir šioje situacijoje. Iš vienos pusės, vaikų svajonė – geriau gyventi. Iš kitos pusės, legalių ar nelegalių skautų siekis – užsidirbti pinigų tų vaikų sąskaita, manant, kad jie užaugs ir už juos vėliau bus gauta pinigų“, – LRT RADIJUI sako R. Mackevičius.

BBC išsiaiškino, kad jauni futbolininkai iš Afrikos buvo vežami į Laosą ir verčiami su vietos ir užsienio klubais pasirašyti sutartis. Skelbiama, kad kai kuriems vaikams buvo vos 14 metų, o visi išvežtieji vietoj žadėtų gerų gyvenimo sąlygų buvo išnaudojami.

– Kodėl nepilnamečiai vežami į kitas šalis ir priverčiami pasirašinėti sutartis, turint omenyje, kad FIFA reikalavimai, išskyrus kelias išimtis, draudžia nepilnamečiams sportuoti kitos šalyse?

– Tai lengva paaiškinti – visame pasaulyje ieškoma talentingų žaidėjų, talentingų žmonių, kurie gali papildyti futbolo klubus. Galiu pasakyti, kad, pavyzdžiui, Amsterdamo futbolo klubas „Ajax“ Afrikoje turi savo futbolo mokyklą.

Kodėl visa tai, kas išaiškėjo, vyksta Laose, sunku pasakyti. Gali būti, kad šiuo verslu užsiėmė ne visai švarūs žmonės. Gali būti toks atvejis. Šiuo metu net ir „YouTube“ galima pamatyti siužetus, kur penkerių ar šešerių metų vaikai puikiai valdo kamuolį. Žinoma, juos iš karto pasižymi įvairių klubų skautai.

– Viena nevyriausybinė organizacija tvirtina, kad kiekvienais metais 15 tūkst. paauglių futbolininkų išvežami iš Vakarų Afrikos. Dauguma jų – nelegaliai. Kodėl taikomos taisyklės, kad nepilnamečiai negali persikelti į užsienio klubus ar akademijas, nesulaukę pilnametystės?

– Jeigu jie yra nepilnamečiai, tai, kaip ir kitur, tėvai vis dėlto turi duoti leidimą, su tėvais turi būti pasirašytas kontraktas. Priešinamasi todėl, kad tai netaptų nekontroliuojamu procesu. Kaip jau sakiau, jaunų talentų reikia visur.

Tai, kas šiuo metu vyksta Vakarų Afrikoje – nenuostabu. Jeigu pasižiūrėtumėte, net kai kurių Europos šalių rinktinėse yra daug juodaodžių sportininkų. Jų nemažai Prancūzijos rinktinėje. Šveicarijos rinktinės didžiąją dalį sudaro žaidėjai, kurie gimė buvusiose Jugoslavijos respublikoje ar musulmoniškose šalyse. Vėliau, jie gavo Šveicarijos pilietybę. Šis procesas vyksta, todėl bandoma jį reguliuoti.

– Gal viena iš priežasčių yra ta, kad Afrikoje nėra stiprių futbolo mokyklų ir vaikai negali treniruotis?

– Afrikoje labai sunki finansinė padėtis. Kaip minėjau, kai kurias futbolo mokyklas atidarė galingi, stiprūs klubai. Pavyzdžiui, Dramblio Kaulo Krantas yra viena iš neturtingiausių šalių pagal Jungtinių Tautų duomenis. Ten vis dar vyksta pilietinis karas. Tiems vaikams galbūt laimė ar svajonė nuvažiuoti į Jungtinę Karalystę, Vokietiją ar kitur ir susieti savo likimą su futbolu, užsidirbti milijonus, aprūpinti save ir savo šeimą išskirtiniu turtu.

– Apie konkrečius atvejus, apie kuriuos išsiaiškino BBC, skelbiama, kad tiems paaugliams buvo žadamos geros sąlygos, tačiau jie buvo verčiami miegoti ant grindų, jiems nebuvo mokamas atlyginimas, jie turėjo miegoti su 30 žmonių toje pačioje patalpoje, kuri – be langų ir t. t. Klausimas – kiek tai yra šansas neturtingų šalių vaikams, o kiek – galimybė juos išnaudoti?

– Be abejo, esant tokioms aplinkybėms, galima sakyti, kad tai darė piratai. Tokių atvejų žinome futbole, bet ir šiaip vaikų darbas kai kuriose neturtingose Azijos ir Afrikos šalyse yra labai išnaudojamas. Apie tai girdime ir turtingose šalyse, vyksta protestai. Pavyzdžiui, Kataras ruošiasi 2022 m. pasaulio čempionatui. Ten ne vaikai, bet suaugusieji buvo labai stipriai išnaudojami – daug dirbo, gavo mažą atlyginimą, buvo vežami darbininkai iš Indijos, Pakistano ir kai kurių kitų šalių. Ten yra toks gyvenimas. Liūdna, kad taip turi gyventi ir vaikai.

– Kiek FIFA kontroliuoja šį procesą – nepilnamečių vežimą į kitas šalis ir priverstinį sutarčių pasirašymą? Kiek tai įmanoma kontroliuoti?

– Nelegalaus vežimo ji nekontroliuoja. Tai gali padaryti tik valstybės institucijos, policija, pasienio tarnybos. Visą šį procesą sunku kontroliuoti lygiai taip, kaip ir pabėgėlius, plaukiančius per Viduržemio jūrą į Europą. Tai sukontroliuoti labai sudėtinga. Taip yra ir šioje situacijoje. Iš vienos pusės, vaikų svajonė – geriau gyventi. Iš kitos pusės, legalių ar nelegalių skautų siekis – užsidirbti pinigų tų vaikų sąskaita, manant, kad jie užaugs ir už juos vėliau bus gauta pinigų.