Patyręs puolėjas Vitalijus Kavaliauskas atsikūrusiame Utenos klube rado būrį gerai pažįstamų žaidėjų ir didelį autoritetą tarp futbolininkų turintį trenerį.

30-ies metų puolėjas Vitalijus Kavaliauskas didžiąją savo karjeros dalį praleido Panevėžio „Ekrane“. Debiutavęs šioje komandoje 1999-aisiais, jis „Ekrane“ su neilga pertrauka žaidė iki pernai. Ta pertrauka buvo Vitalijaus bandymai krimsti legionieriaus duoną. 2009-aisiais jis išvyko į Baltarusijos Mikaševičių „Granit“, po metų persikėlė į Latvijos „Liepajas Metalurgs“, o nuo 2012-ųjų vėl rungtyniavo „Ekrane“.

Prieš dvi savaites puolėjas ėmė treniruotis su atgimusia Utenos „Utenio“ komanda ir pasirašė su ja sutartį. Į Uteną jį pakvietė kitas buvęs „Ekrano“ žaidėjas, o dabar gimtojo miesto „Uteniui“ atstovaujantis Egidijus Varnas.

„Egidijus man paskambino, paklausė – kokia mano situacija? Pakalbėjo su treneriu Mindaugu Čepu, pasakė, kokios sąlygos Utenoje. Ir atvykau“, - pasakojo V.Kavaliauskas.

Tiesa, puolėjo karjera galėjo pakrypti ir kitaip. Šią žiemą jis rengėsi debiutuoti Gruzijos pirmenybėse. „Mėnesį prabuvau Gruzijos klube „Zugdidi“, bet tenai pasilikti nepavyko. O kai grįžau – buvo paskutinės registracijos į A lygą dienos“, – atvirai kalbėjo puolėjas.

Arvykęs į „Utenį“, jame V. Kavaliauskas sutiko ne vieną pažįstamą: „Yra ir E. Varnas, ir Žilvinas Banys, žaidę „Ekrane“. Sutikau savo seną pažįstamą Antoną Naumovą, o ir šiaip nemažai vaikinų yra matyti iš anksčiau. Viskas komandoje gerai, atmosfera draugiška, nors yra ir patyrusių, ir jaunų žaidėjų. Apie „Utenį“ galiu pasakyti taip: draugiškas kolektyvas, geras treneris ir viskas jame eina į gerą pusę.“

Trenerį M. Čepą V. Kavaliauskas taip pat pažįsta iš anksčiau. Ir jį labai vertina. Kaip, beje, ir kiti „Utenio“ futbolininkai.

„Jį visi taip vertina, kadangi jis nėra nieko apgavęs. Kas su M.Čepu dirba, to žmogaus atsiliepimai apie trenerį būna vien tik geri. Jis visada yra už žaidėjus ir jo komanda jam – kaip šeima. Labai supratingas treneris. Pas jį yra taip: tada, kada turi būti drausmingas, reikia būti drausmingu, tada, kada gali pajuokauti - juokauji. Viskas turi būtu savose vietose“, - apie M. Čepą kalbėjo V. Kavaliauskas.

Kelis kartus su „Ekranu“ tapęs Lietuvos čempionu ir sužaidęs 17 rungtynių Lietuvos nacionalinėje rinktinėje, V.Kavaliauskas nemano, kad žaisti pirmojoje lygoje yra ne prestižas.

„Gal kitų nuomonė yra kitokia, bet aš manau, kad mums derėtų gerbti mūsų pirmą lygą. Nėra taip, kad joje nereiktų stengtis, o ir žaidėjų joje yra su labai skambiais vardais: Ignas Dedura, Mantas Samusiovas. Ir pažiūrėkim – dvi komandos iš pirmosios lygos pernai iškovojo teisę žaisti LFF taurės turnyro pusfinalyje“, - dėstė V. Kavaliauskas.

Vis dėlto „Utenio“ klubą jis linkęs išskirti. V. Kavaliauskas randa jo privalumų ne tik prieš pirmosios lygos klubus, bet ir prieš dalį, žaidžiančių A lygoje. „Salygos „Utenyje“ sąlygos yra geresnės net lyginant su kai kuriais A lygos klubais. Yra stadionas, yra bendravimas už aikštės ribų, yra solidžiai dirbanti administracija – manau „Utenyje“ yra viskas, ko reikia klubui“, - kalbėjo futbolininkas.

Jis nebandė prognozuoti, kelintą vietą „Utenis“ pirmojoje lygoje užims. Anot dvi savaites Utenos komandoje besitreniravusio puolėjo, prieš tai tik šiemet suburtai komandai dar reikia susižaisti: “Visa tai ateina su laiku: kai kada greičiau, kai kada vėliau. Bet kažkada tikrai bus taip, kad gerai suprasime vienas kitą.“