Nuo 2016 m. A lygoje žaidė 8 komandos, o pirmenybės vyko 5 ratų sistema. Po keturių ratų šešios geriausios komandos tęsdavo kovą dėl medalių, septintoji ekipa dvejų rungtynių serijoje kovodavo dėl teisės likti A lygoje su I lygoje antrą vietą užėmusia komanda, o aštunta A lygos komanda užleisdavo savo vietą I lygos nugalėtojams. Toks varžybų formatas sulaukė teigiamų atsiliepimų dėl padidėjusios intrigos ir išaugusio čempionato lygio. Tiesa, po 2017 m. sezono nuskambėjo pirmasis pavojaus signalas, kai iš A lygos pasitraukė 6 vietą čempionate užėmęs Utenos "Utenis". Pernai visą sezoną ant žlugimo ribos balansavo Klaipėdos "Atlantas", su finansiniais sunkumais susidūrė ir "Jonava" bei "Palanga". O įpusėjus šių metų čempionatui iš kovos pasitraukė Kauno "Stumbras". 2017 m. LFF taurės laimėtojų neišgelbėjo net ir UEFA Europos lygos dalyvių statusas bei atitinkamos finansinės išmokos. Miglotos ir tolesnės "Palangos" bei Klaipėdos "Atlanto" perspektyvos.

Tad 2019 m. A lygos čempionatą baigė septynios komandos, o kiek dalyvių elitinėse šalies futbolo pirmenybėse bus kitais metais, vis dar neaišku. Pajėgiausių A lygos klubų vadovai pasisako už 8 komandų formatą, tačiau geriausi I lygos klubai neskuba šokti į A lygos traukinį. Pirmą vietą užėmęs Telšių "Džiugas", čempionato prizininkai Gargždų "Banga" ir "Vilniaus Vytis", už trejetuko ribos likusi Alytaus "Dainava" ir Kėdainių "Nevėžis" laikosi pozicijos, kad A lygą reikėtų išplėsti iki 12 arba 10 komandų, nes dabartinėmis sąlygomis I lygos klubai neturi šansų konkuruoti su A lygos senbuviais. Lapkričio 6 d. A lygos ir I lygos klubų vadovai susitiko Vilniuje, bet abi puses tenkinančio sprendimo nerado, todėl ir 2020 m. A lygos formatas turėtų išlikti nepasikeitęs.

A lygos vadovas ir Marijampolės "Sūduvos" prezidentas Vidmantas Murauskas konstatavo, kad jei pajėgiausi I lygos klubai atsisakys žengti į A lygą, galimų kandidatų bus ieškoma tarp kitų I lygos čempionato dalyvių. Šiame kontekste intriguojančiai atrodo FK "Vilnius" klubo perspektyvos. Šį futbolo klubą šių metų sausio 8 d. įsteigė viešoji įstaiga "Narbuto paramos fondas". Šio fondo steigėjas yra "Narbuto įmonių grupės" valdytojas Petras Narbutas, kurio turtas vertinamas beveik 50 mln. eurų, tad tikėtina, kad prireikus jis galėtų finansuoti FK "Vilnius" ekipos žygį ir A lygoje. Tačiau sostinės futbolo klubo direktorius Stasys Petrauskas užtikrino, kad į A lygą FK "Vilnius" nesiveržia.

"Norime būti sąžiningi ir pripažįstame, kad mes nenusipelnėme vietos A lygoje. Šiais metais tik dėl išimties debiutavome I lygoje ir galutinėje rikiuotėje tarp 15 komandų buvome 11-i. Matome, kad mūsų komandos pagrindą sudarantys Baltijos futbolo akademijos auklėtiniai dar tikrai nėra subrendę A lygai. Akivaizdu, kad norint konkuruoti A lygoje reikėtų pasipildyti legionieriais arba ieškoti pajėgių žaidėjų Lietuvoje. Šiuo metu ne tik komanda, bet ir pats klubas neatitinka A lygos reikalavimų. Ir tikrai nematau prasmės kažką dirbtinai keisti, kad žūtbūt patektume į A lygą jau kitais metais", – "Vilniaus dienai" sakė S.Petrauskas.

– FK "Vilnius" spalio pabaigoje užbaigė pirmą savo sezoną Lietuvos futbolo padangėje. Kaip vertinate debiutą I lygoje?

– Prieš sezoną planavome, kad pagrindinė komanda kovos dėl 5–10 vietų čempionate, bet finišavome 11-oje pozicijoje. Tad galima sakyti, kad sportinės užduoties neįgyvendinome. Tačiau tai tikrai nėra vienintelis kriterijus, nes taip pat norėjome, kad mūsų žaidėjai tobulėtų, pasisemtų vyrų futbolo patirties, įgautų pasitikėjimo savo jėgomis, atkreiptų aukštesnių lygų klubų ir šalies jaunimo rinktinių trenerių dėmesį. Ir čia mes matome labai pozityvių ženklų. Be abejo, visada norisi, kad jaunimas rodytų daugiau noro, įdėtų daugiau darbo ir širdies, tačiau turime puikių pavyzdžių, kai 15–16 metų jaunuoliai Pirmoje lygoje ne tik atliko epizodinius vaidmenis, bet ir tapo svarbiais žaidėjais. Kita vertus, prieš sezoną mes atvirai sakėme, kad norime suteikti šansą ir vyresniems Vilniaus miesto futbolininkams, kurie dėl įvairių priežasčių nesugebėjo įsitvirtinti pajėgesnėse komandose.

Šiais metais "Vilniaus" gretose daug žaidė buvę Vilniaus "Žalgirio" jaunimo komandų nariai Lukas Valvonis, Aldas Korsakas, Edvinas Morinas, Haroldas Šidlauskas, Erik Motuz, Artur Dolžnikov, Ignas Kružikas, taip pat prisijungė Povilas Malinauskas ir Eivinas Zagurskas. Kai kuriems sekėsi geriau, kai kuriems – ne taip gerai. Tačiau I.Kružiko pavyzdys rodo, kad mūsų pasirinkimas buvo teisingas. Ignui savo laiku nepavyko įsitvirtinti Vilniaus "Žalgirio" ir "Riterių" ekipose, bet pas mus jis rado savo vietą ir šį sezoną demonstravo brandų ir rezultatyvų žaidimą. Pelnęs 15 įvarčių Ignas ne tik tapo rezultatyviausiu komandos futbolininku, bet ir buvo įtrauktas į simbolinę Pirmos lygos čempionato sezono vienuolikę, atkreipė ir kitų klubų vadovų, skautų dėmesį. Manau, kad tai yra puikus argumentas diskusijoje apie per anksti nurašytus jaunuosius futbolininkus, kuriems būtina didesnė žaidimo praktika, patirtis, tam tikros sąlygos, kad jie atskleistų savo potencialą.

Tikrai nematau prasmės kažką dirbtinai keisti, kad žūtbūt patektume į A lygą jau kitais metais.

– FK "Vilnius" deklaravo, kad sieks susikurti nuosavą treniruočių bazę. Kas nuveikta per metus šioje srityje?

– Esminis mūsų strateginis tikslas išlieka tas pats – norime įsirengti mieste savo treniruočių bazę, kuria galėtų naudotis ir pagrindinė komanda, ir mūsų futbolo mokyklos "Vilnius Kickers" treniruotes lankantys vaikai. Šiais metais planavome pasiekti principinį susitarimą su miesto vadovais dėl privataus ir viešojo sektoriaus partnerystės renovuojant kokį nors sporto objektą prie miesto ugdymo įstaigos. Turėjome kelis variantus, vienas iš jų – Žirmūnų gimnazijos stadionas, bet susitarti su vietos bendruomene ir gimnazijos vadovybe nepavyko. Esame pasirengę investuoti kad ir 1,5 mln. eurų į apleistą stadioną, kurį galėtume prikelti naujam gyvenimui. Kol kas apčiuopiamų rezultatų nepasiekėme, bet neprarandame vilties, kad miesto valdžia išgirs mūsų pasiūlymus ir sudarys galimybes prisidėti prie miesto sporto infrastruktūros gerinimo.

– O jei neišgirs?

– Klubas gali gyvuoti ir be savo bazės, Vilniuje turime daug tokių pavyzdžių. Bet aš nemanau, kad tai yra teisingas kelias. Jei nepavyks partnerystė su viešuoju sektoriumi, tada bandysime futbolo infrastruktūros projektą įgyvendinti vien tik savo jėgomis. Visgi nuosava treniruočių bazė yra labai svarbus klubo identiteto bei sėkmingo gyvavimo aspektas.

– Šį sezoną FK "Vilnius" pasižymėjo ir labai aktyvia komunikacija bei socialinė veikla. Kokie rezultatai?

– FK "Vilnius" yra į bendruomenę orientuotas futbolo klubas. Mes nenorime būti tik komanda, su treneriais ir žaidėjais, bet siekiame suburti platesnę bendruomenę. Tam naudojome ir komunikaciją, rengiame futbolo šventes. Sezono pradžioje efektas tikrai buvo gan ryškus, per mūsų namų rungtynes Fabijoniškių gimnazijos stadionas buvo pilnutėlis. Tačiau rudenį išlaikyti tokį pat lankomumą buvo sudėtinga. Vis dėlto reikia turėti ne tik noro, bet ir atitinkamas infrastruktūros sąlygas, žaidimo kokybę, kuri patenkintų futbolo mėgėjų lūkesčius. Jei mūsų stadionuose rudenį ant žiūrovų galvų lyja lietus, jiems reikia stiprios vidinės motyvacijos, kad iškeistų transliaciją per televiziją į rungtynes stadione. Šiuo metu negalime pasiūlyti nei patogių stadionų, nei aukšto lygio kokybiško futbolo. Kita vertus, spalio 23 d. Širvintose vykusios mūsų rungtynės parodė, kad kuriant futbolo šventę bendruomenei galima sulaukti atitinkamo dėmesio ir pritraukti žmones į stadioną.

Apskritai šie metai mums buvo labai vertingi patirties prasme, tad kitą sezoną pasitiksime turėdami didesnį žinių bagažą. Pasimokę iš klaidų subursime pajėgesnę komandą ir Pirmoje lygoje sieksime užimti kuo aukštesnę vietą. Mes neatsisakome ketinimo per artimiausius ketverius metus įsitvirtinti tarp keturių pajėgiausių A lygos komandų. Bet norime tai pasiekti savo jėgomis, pagal sportinį principą, o ne dėl kokių nors išimčių ar privilegijų.