Penkioliktosios tarptautinės 1000 km lenktynės finišavo nuo jų pradžios prabėgus 8 val. 29 min. 01,851 sek., lenktynių lyderiams spėjus apsukti 303 ratus iš 373 privalomų, kurie ir sudaro 1000 km distanciją.

Teisėjų ir komisarų kolegijos sprendimu lenktynės sustabdytos anksčiau joms skirto laiko limito, nes po įvykusios masinės avarijos, kurioje niekas nenukentėjo, neįmanoma buvo greitai atstatyti sugadintų trasos atitvarų, kurie tokiu atveju keltų grėsmę tiek patiems sportininkams, tiek žiūrovams.

„Manau, kad teisėjai pasielgė labai profesionaliai ir atsakingai, – šį jų sprendimą vertino 1000 km lenktynes nuo pat jų pradžios rengiančios „Promo events“ vadovas Darius Jonušis. – Nepaisant gražios renginio sukakties, sportininkų ir žiūrovų saugumas mums didžiausias prioritetas. Manau, kad ir sportininkai, kurių galutinės pozicijos užfiksuotos pagal tuo metu ekipų užimtas vietas, turėtų būti patenkinti. Juolab, kad pagal europinę, o ir pasaulinę praktiką įveikus 75 proc. distancijos sportininkams nei mažinami taškai, nei revizuojamos jų pozicijos. O mūsų atveju buvo nuvažiuota 81,2 proc. distancijos.“

Pirmieji šių lenktynių finišo liniją su „BMW E90 Edva“ kirto „Liqui Moly Racing Team Lithuania“ komandos lenktynininkai broliai Jonas ir Ignas Gelžiniai ir Edvinas Arkušauskas.

Tris pergales anksčiau iškovojęs J. Gelžinis tokiu būdu susilygino su iki šiol buvusiu nekarūnuotu šių varžybų karaliumi, laimėjusi ketverias lenktynes Vytautu Venskūnu, kuris itin šiltai buvo pagerbtas jubiliejinių lenktynių starte.

Lygiai tiek pat ratų – 303 įveikė ir antrieji prizininkai - „Inter RAO Lietuva“ komandos lenktynininkai Robertas Kupčikas, Rytis Garbaravičius ir Marijus Mazuchas, pilotavę BMW M3, tačiau nuo nugalėtojų atsilikę 13,823 sek.

Trečioji vieta pripažinta „Macrofinance“ ekipai, kurios sportininkai Rimas Gerulaitis, Tomas Dapšas, Andrius Jasionauskas ir Vytenis Gulbinas su BMW M3 nuo nugalėtojų atsiliko 6 ratais.

Ketvirti liko jungtinės Belgijos-Lietuvos „Mojo Lounge 2 Racing by JR Motorsport“ komandos  lenktynininkai Michaelis Verhagenas, Simas Juodviršis ir Kazimieras Vasiliauskas, vairavę BMW M3 GTR ir nugalėtojams pralaimėję 8 ratus.

Penktąją vietą su „Lexus IS-F“ užėmė „PBS – Artas Racing“ sportininkai Darius Baltramiejūnas, Artūras Mrazauskas ir Dainius Kablys (-10 ratų), o bendrosios įskaitos prizininkų šešetuką užbaigė „Kauko“ sportininkai Sigitas Ambrazevičius, Martynas Giknius, Igoris Ivanovas ir Kęstutis Vilkas, vairavę „Volkswagen Golf 6“ automobilį ir nuo nugalėtojų atsilikę 11 ratų.

Tokie rezultatai dar kartą patvirtino lenktynių pradžioje ne itin realiomis atrodžiusias prognozes, jog čia laimi nebūtinai favoritai ir nebūtinai greičiausius ratus sukę atrankos varžybose. Atidžiau panagrinėjus galutinį varžybų protokolą galima teigti, jog avarija ir jos padariniai tokiai galutinei nugalėtojų ir prizininkų rikiuotei turėjo mažiausia įtakos.

Nuojauta, jog šių lenktynių baigtis bus gana neįprasta, sklandė jau gerokai anksčiau, kai nedidelės avarijos, kurios neišvengiamai lydi bemaž kiekvienas automobilių lenktynes ir smulkesni incidentai pasipylė kaip iš gausybės rago. O būtent, kai lenktynės perkopė ekvatorių ir kai galbūt kai kurie sportininkai jau pradėjo jausti pergalės skonį.
   
Po 167 ratų tapo aišku, jog šiemet 15-ąjį jubiliejų švenčiančios lenktynės turės naujus herojus. Mat šiame rate galutinai žlugo pernykščių laimėtojų „General Financing-STIHL by Pitlane“ komandos lenktynininkų Benedikto Vanago, brolių Nemuno ir Nerijaus Dagilių, kurie šiemet kovinei dvasiai sustiprinti buvo dar pasikvietę labai talentingą lenktynininką – olandą Sebastianą Bleekemoleną – viltys apginti titulą.

Apmaudžiausia, kad „General Financing – STIHL by Pitlane“ iš lenktynių pasitraukė dėl kol kas vis dar neaiškaus pavarų dėžės gedimo. Kai automobilį vairavo Nemunas Dagilis, automobilis tiesiog sustojo viduryje trasos.

„Be galo keista. Pavarų dėžė nauja, perrinkta ir patikrinta itin gerų Olandijos specialistų, į tai žiauriai daug investuota, o dabar mechanikams pribrendo reikalas išsiaiškinti, kas atsitiko pavarų dėžės viduje, nes iš išorės viskas lyg ir veikia, o viduje – visi agregatai užsiblokavę“, – lenktynių spaudos centrui sakė B. Vanagas.

Vos kelios minutės prieš šią pernykščių nugalėtojų nesėkmę savo šansus gerokai pablogino prieš kelias akimirkas buvę lyderiai – „BarBar'a-Bauer by Algirdai“ komanda, kuri dėl subyrėjusio lanksčiojo šarnyro garažuose praleido nemenkai laiko. Tiek, kiek lyderiams jo užteko nuskuosti 30 ratų.

Nors vėliau Deividas Jocius, sėdęs prie „Aquila CR1“ vairo, sumažino atsilikimą iki 24 ratų, tačiau prarasta buvo labai daug. Ypač keliant tikslus kautis ne dėl pozicijų rikiuotės viduryje.

Su Ispanijos vėliava lenktynėse dalyvaujančios „Speed Factory Racing“ komandos, kurios narys Konstantinas Calko kvalifikacinėse varžybose nuvažiavo greičiausiąjį ratą, vadovas Dalius Steponavičius nugalėtojų spaudos konferencijoje atkreipė dėmesį į tai, kad vieno rato įveikimo greitis mažai ką reiškia ilgose lenktynėse.

Tačiau į konferenciją vedusio spaudos centro vadovo Juozo Mažeikio klausimą kodėl kvalifikacijos nugalėtojai neatsinešė kvalifikacijoje iškovotos taurės, D. Steponavičius atsakė neslėpdamas ambicijų : „Tikimės šį vakarą ją iškeisti į skirtą lenktynių nugalėtojams“.

Tuo žiūrovai tikėjo didžiąją dalį lenktynių. Daugiau nei tris valandas šios ekipos lenktynininkai patikimai vežė lyderio estafetę. Netgi po nelemto pirmojo gedimo jos nariai ratas po rato sparčiai atkovodavo prarastas pozicijas, tačiau 18.15 val. šios komandos gerbėjai buvo priversti stipriai suabejoti ne numylėtinių vieta ant nugalėtojų pakylos kažkurio laiptelio, o ekipos galimybėmis tęsti batalijas.

Važiuodamas 210 ratą „Speed Factory Racing“ komandos narys, Rusijos sportininkas Rustamas Akiniyazovas posūkyje galine mašinos dalimi kliudė apsauginį bloką, apsisuko trasoje ir šonu rėžėsi į metalinius atitvarus. Susikrimtęs dėl savo klaidos lenktynininkas išlipęs iš automobilio pėsčiomis patraukė į netoli šio posūkio esančią techninio aptarnavimo zoną.

Tačiau neveltui komandų mechanikai garsėja kaip darantys stebuklus, todėl šis eksperimentinis automobilis grįžo į trasą, tačiau ekipos vadovai ir lenktynininkai jau buvo palaidoję viltis apie svaigų pergalės šampaną.

Todėl verta bent pasidžiaugti šios ekipos ryžtu kovoti iki paskutinio metro, nes po ilgos prastovos garažuose buvusiam vienam lyderių sugrįžti į 26-ąją poziciją – neguodžianti perspektyva. Juolab, kad tada, po septynių valandų batalijų „Speed Factory Racing“ nuo lyderių, „Liqui Moly Racing Team Lithuania“ komandos, skyrė pragaištinga 33 ratų distancija.

Deja, po pusvalandžio tame incidente, dėl kurio vėliau buvo sustabdytos lenktynės, viltys virto  neįveikiama praraja „Speed Factory Racing“ nariui Mindaugui Neliubšiui ir Ispanijos vėliavą vežusiai visai komandai.

Kaip ir tuose pačiuose metruose po to pačio įvykio ginklus sudėjusiai „Daumantų-Hoptrans-Toverasport“, tuomet buvusiai aukštoje trečioje pozicijoje ir puoselėjusiai realias viltis apie neprastesnį finišą, bei „Skinest Rail Kaminera“ BMW M3 vairavusiam estui Olegui Osinovskiui. 

Jei turėsime omenyje dar iki šio incidento iš kovos su tokiu pat automobiliu pasitraukusius „Brum Brum Vitamins by JR Motorsport“ sportininkus ir dar kelis kitus, beliks tikroviškai realistinis vaizdelis apie katastrofiškai išretėjusias pretendentų į nugalėtojų  pakylos aukščiausiuosius laiptelius gretas.