Tūkstantines sirgalių minias pritraukdavęs ir stipriausias Europos ekipas dar prieš penkerius metus sėkmingai egzaminuodavęs futbolo-beisbolo klubas (FBK) „Kaunas" pasmerktas visiems laikams išnykti iš šalies futbolo žemėlapio. Lietuvos futbolo lopšiu vadintas Kaunas, atrodo, ilgam liks be profesionalios komandos.
Valdžiai futbolas nereikalingas
Daugiau nei metus realios veiklos nebevykdančiam legendiniam klubui praėjusį mėnesį pradėta bankroto procedūra. Jos iniciatorius ilgametis FBK „Kaunas" direktorius Romualdas Kontrimas neslepia, kad šį žingsnį buvo priverstas žengti skaudama širdimi.
Gaila, kad viskas taip baigėsi. Prieš dvidešimt metų pradėtas kurti „Kaunas„ ilgus metus aukštai iškeltą Lietuvos vėliavą nešė visoje Europoje, buvo per žingsnį nuo patekimo į pagrindines Čempionų lygos varžybas. Verslininkas Vladimiras Romanovas investavo į futbolą daugybę milijonų, bet reikia turėti sąžinę – negalima visą laiką gyventi iš vieno žmogaus, nors ir labai mylinčio futbolą, kišenės. „Kaunas“ – viso miesto klubas, bet valdžiai jo nereikia. Per tuos du dešimtmečius daug kas buvo sukurta, parengtas ne vienas visam Lietuvos sportui originalus ir naudingas projektas, puoselėtos gražios viltys, bet joms nebuvo lemta išsipildyti", – mūsų dienraščiui nuoskaudos neslėpė R. Kontrimas.
8 šalies čempionų titulai, keturios Lietuvos futbolo federacijos (LFF) taurės, trys LFF Supertaurės trofėjai, ne kartą būta per žingsnį nuo prestižinio Europos futbolo klubų Čempionų lygos turnyro. Į Kauną žaisti tarptautinių rungtynių vykdavo tokio kalibro Senojo žemyno grandai kaip „Liverpool„, Genujos „Sampdoria“ ar Glazgo „Rangers". Vis dėlto visų šių laimėjimų ir pasiekimų nei šalies futbolo visuomenei, nei Kauno miesto valdžiai nereikėjo. Į kauniečių problemas buvo numota rankomis, o klubas galiausiai pasmerktas agonijai.
Skola net nežaidusiam
Iš viso FBK „Kaunas" skolos sudaro beveik 13,398 mln. litų. Teismui pateiktame kreditorių sąraše – daugiau nei devynios dešimtys fizinių bei juridinių asmenų.
Paskirto bankroto administratoriaus Iljos Jaroslavskio teigimu, ilgus metus reprezentaciniu šalies klubu buvusį „Kauną" pražudė užsienyje priteistos skolos futbolininkams. Būtent jos sudaro apie du trečdalius visų įsipareigojimų.
Bankroto administratoriaus įsitikinimu, turto, iš kurio būtų galima skolas padengti, beveik nelikę. Išperkamosios nuomos būdu pirktos gyvenamosios patalpos greičiausiai atiteks išperkamosios nuomos bendrovei, klubui nuosavybės teise priklauso tik autobusas ir keli automobiliai.
„Apmaudu, kad prieita prie bankroto, nes didžioji dalis šių klubą prislėgusių skolų buvo visiškas nesusipratimas. Mūsų advokatai dirbo ir jas ginčijome, nes neabejojome savo teisingumu. 2005 m. skandalas, susijęs su Moldovos futbolininku Jurijumi Priganiuku, absurdiškas. Futbolininkas pats nesugebėjo atvykti į Lietuvą, o galiausiai kalti likome mes. LFF drausmės komitetas šį kontraktą pripažino negaliojančiu ir manėme, kad istorija baigėsi. Tačiau tuomet iš UEFA atskriejo žinia, kad esame skolingi žaidėjui, kuris mūsų ekipoje niekada nežaidė, milžinišką sumą už visą jo kontraktą. Po tokių išpuolių ir neteisybės gali bet kam nusvirti rankos. Buvome priversti kreiptis net į patį FIFA prezidentą Seppą Blatterį", – pasakojo R. Kontrimas.
Anot buvusio klubo direktoriaus, panašiomis aplinkybėmis buvo išsiskirta ir su Muharemu Bajrami. Makedonijos futbolininkas pats savo noru paliko komandą, o vėliau pradėjo reikalauti kompensacijos.
Ne paslaptis kad sporto arbitražai dažnai stoja ginti sportininkų, mat apsukrūs jų agentai ir advokatai sugeba sutvarkyti visą procesą jiems palankia linkme, kadangi tai jų kasdienė duona. Todėl net abejotinoje situacijoje dažnai laimi „nuskriaustasis„ sportininkas, kuriam priteisiamos milijoninės sumos, kurias visiems padėjusiems „pagal nuopelnus“ padalija jo agentas. Taip vykdomas sporto taisyklėmis pridengtas klubų reketas.
Tenkino tik auksas
Klubas, kurį Lietuvoje tenkino tik čempiono titulas, niekada nesnūduriavo ant laurų. Kauniečiai pirmieji mūsų šalyje sukūrė savo komandos himną su vaizdo klipu, atidarė firminę futbolo atributų parduotuvę, tvarkė ir prižiūrėjo Kariuomenės stadioną. Sėkmingai veikė visa klubo piramidė, kurioje buvo net kelios skirtingo amžiaus ir meistriškumo komandos. Geriausi žaidėjai atstovavo „Kaunui„ ir turėjo galimybę savo karjerą tęsti Edinburgo „Hearts“ ir kituose užsienio klubuose.
„Kaunas" rūpinosi ir savo pamaina. Rėmėjų lėšomis įrengė dirbtinės dangos futbolo aikštę šalia miesto 30-osios vidurinės mokyklos, įsteigė savo futbolo akademiją, kurioje dirbo kvalifikuoti treneriai. Septyniose miesto mokyklose maždaug 200 berniukų nemokamai lankė futbolo treniruotes. Nemažai jų buvo iš socialiai remtinų šeimų. Klubas atliko didelį prevencinį darbą ir atitraukė jaunimą nuo žalingų gatvės pagundų, rengė būsimiems futbolininkams gražias, ilgai įsimenančias akcijas, turnyrus.
Toliaregė, ilgalaikė ir koordinuota klubo veiklos strategija, nuolatinis rūpestis rezervu lėmė gerus rezultatus, tačiau viso šio kauniečių įdirbio niekas neįvertino nei savame mieste, nei Lietuvos futbolo struktūrose.
Puikiu verslo ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimo pavyzdžiu prieš devynerius metus galėjo tapti ir „Kauno" klubo vadovų iniciatyva rekonstruoti Panemunėje, Kareivinių gatvėje, esantį stadioną. Klubas į šį ambicingą projektą planavo investuoti 2–5 mln. litų. Ketinta įrengti tris futbolo aikštes, iš kurių viena būtų šildoma ir atitiktų Tarptautinės futbolo federacijos (FIFA) ir Europos futbolo federacijų sąjungos (UEFA) reikalavimus, sutvarkyti krepšinio ir tinklinio aikšteles, pastatyti iki 3 tūkst. vietų tribūnas žiūrovams, įrengti buitines patalpas su drabužinėmis žiūrovams ir treneriams, mokymui skirtas ir administracines patalpas, automobilių stovėjimo aikštelę.
Vis dėlto šūkių apie savivaldybės partnerystę su verslu nešykštinti apkerpėjusi miesto valdžia tik vilkino ir stabdė tituluočiausio šalies klubo progresą, užuot jam padėjusi.
Lūžis – prieš devynerius metus
Vertybių perkainojimas įvyko 2004-aisiais, kai, artėjant lemiamoms A lygos pirmenybių rungtynėms tarp „Kauno„ ir Panevėžio „Ekrano“, kilo skandalas. Nors kauniečiai laimėjo dvikovą varžovų aikštėje 2:0 ir šeštą kartą iš eilės tapo šalies čempionais, nesveika konkurencija persikėlė ir į lažybų punktus. Šalies pirmenybės vis garsiau pradėtos vadinti lažybų lyga, kadangi kai kurių rungtynių rezultatus nesunku nuspėti iš anksto.
Kelis šiurkščius LFF pažeidimus užfiksavę tuomet veikusios Nacionalinės futbolo klubų asociacijos (NFKA) atstovai nebuvo išgirsti, tad protestuodami prieš nešvariam futbolui klestėti sudaromas sąlygas „Kaunas“ ir Klaipėdos „Atlantas" pasitraukė iš A lygos.
Dėl to legendinis šalies klubas užsitraukė LFF vadovavusių Liutauro Varanavičiaus ir Juliaus Kvedaro rūstybę ir buvo nublokštas ne į 1-ąjį, o į 2-ąjį šalies divizioną.
Vis dėlto net ir šis posūkis kauniečių ambicijų nesumažino. Jaunais ir perspektyviais futbolininkais pradėjęs remtis „Kaunas" užtikrintai laimėjo tiek antrąjį, tiek pirmąjį divizioną ir vėl sugrįžo į elitą. Deja, beveik du dešimtmečius Kauno vardą garsinęs klubas miesto vadovams pasirodė visai nereikalingas.
Nemažai savo namų rungtynių kauniečiai buvo priversti žaisti Marijampolėje, nes ilgus metus namų arena buvusio S.Dariaus ir S.Girėno stadiono įkainiai pasirodė neįkandami. „Už vienas rungtynes tekdavo mokėti net po 7 tūkst. litų. Po to prašė 5 tūkst. litų, todėl važiavome rungtyniauti į Marijampolę, kur imdavo 2 tūkst. litų. Kitos išeities neturėjome, nors komandos sirgaliai dėl to mane keikė. Vėliau pavyko susitarti, kad žaistume Kaune už 2 tūkst. litų, nors miestas galėjo iš savo komandos neimti jokio mokesčio", – nuoskaudos neslėpė R. Kontrimas.
Pasitraukė dosniausias rėmėjas
Klubui nesėkmingai bandant kovoti su biurokratija ir futbolo valdininkų savivale, iš klubo palaipsniui pasitraukė vienas svarbiausių jo rėmėjų V. Romanovas. Savo apsisprendimą verslininkas motyvavo tuo, kad Lietuvos futbolo federacijai vadovavę L. Varanavičius ir J. Kvedaras populiariausią planetoje sporto šaką privedė prie kracho.
„Kol tokia situacija, nėra galimybės remti futbolą. Bet jeigu ji pasikeistų į gerąją pusę, svarstyčiau tokią galimybę", – dienraščiui sakė V. Romanovas.
Anot R. Kontrimo, po šio sprendimo klubo pačius užgriuvusi finansų našta tapo apskritai nepakeliama. Direktorius nuolat mindė Kauno savivaldybės kabinetų slenksčius, tačiau į jo prašymus valdininkai neįsiklausė. Klubas buvo maitinamas nuolatiniais pažadais, o skolos tik augo.
R. Kontrimas su savo bendražygiais 2011-ųjų birželį dėjo paskutines pastangas ir ėjo kryžiaus kelius stengdamiesi įrodyti, kad legendinis futbolo klubas yra ir viso miesto reikalas, tačiau, užuot padėję, laikinosios sostinės vadovai vienas į kitą badė pirštais ir saliamoniško sprendimo nerado.
Sporto centro vadovas Vytas Snarskis tik konstatavo, kad klubo skola siekia beveik 77 tūkst. litų, tačiau užmiršo, kad klubas pastaraisiais metais taip ir nesulaukė Kauno miesto valdžios skirtos paramos. 2008 m. lapkričio 24 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu iš rezervo Kūno kultūros ir sporto skyriui skirti 193 tūkst. litų. Šie pinigai turėjo pasiekti klubą ir būti skirti apmokėti už suteiktas paslaugas organizuojant tarptautines ir šalies varžybas bei treniruotės.
Dėl Kūno kultūros ir sporto skyriaus neteisingai suformuluotų dokumentų ši parama klubo taip ir nepasiekė.
Panašioje situacijoje klubas atsidūrė ir dar kitais metais. Formuojant 2009 m. savivaldybės biudžetą „Kauno" klubui buvo planuota skirti 150 tūkst. litų, tačiau klubas vėl liko apgautas – komanda gavo vos 40 tūkst. litų paramą.
Numarino idėją
Prieš keletą metų žiniasklaidoje plačiai nuskambėjo ir istorija, kai buvo numarintas „Kauno“ klubo siekis į ne pirmos jaunystės S. Dariaus ir S. Girėno stadioną investuoti per 70 mln. litų. Net buvo parengtas šiuolaikines tendencijas atitinkančio stadiono projektas, tačiau valdininkai sukilo prieš tokią iniciatyvą ir savo sprendimus argumentavo tuo, jog bus sugriautas kultūrinis paveldas.
Savivaldybės atstovai užsimerkė prieš realybę, kai prieš kiekvienas Europos ar pasaulio čempionato atrankos varžybas užsienio televizijos juokdavosi iš apgailėtinos reprezentacinės šalies sporto arenos, rodydavo aptriušusius apšvietimo stulpus, ant sirgalių galvų varvantį vandenį, ir nusprendė komplekso klubui neperduoti.
Šio sprendimo neigiamų padarinių ilgai laukti nereikėjo. 2012-ųjų pabaigoje buvo viešai konstatuota, kad daugybę metų nerekonstruojamas Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadionas ėmė kelti pavojų ne tik sportininkams, bet ir Žaliakalnio gyventojams. Prieš 34 metus pastatyti stadiono apšvietimo stulpai – supuvę. Laukiama jų griūties – tai patvirtino atestuoti ekspertai.
Futbolininkai stebisi
Lietuvos čempionato visų laikų rezultatyvumo rekordą šiemet pagerinęs ir tik pasaulinėms žvaigždėms Lioneliui Messi bei Cristiano Ronaldo kovoje dėl Auksinio batelio nusileidęs Artūras Rimkevičius taip pat savo kelią į olimpą pradėjo „Kauno" klube.
35 kartus šį sezoną pasižymėjęs snaiperis iki šiol „Kaune„ praleistus metus vadina auksiniais jo karjeroje. „Iškovojome ne vieną šalies čempionų titulą. Čempionų lygoje garbingai kovėmės su „Liverpool“, iš varžybų išmetėme Glazgo „Rangers„ futbolininkus. Gaila, kad likome per žingsnį nuo grupės varžybų. Manau, kad dar ilgai teks palaukti, kol kitas Lietuvos klubas nukeliaus taip toli kaip mes“, – mūsų dienraščiui neslėpė A. Rimkevičius.
„Šiaulių„ marškinėlius šį sezoną vilkėjęs futbolininkas neslepia apmaudo ir teigia nesuprantantis, kaip laikinoji sostinė galiausiai liko be futbolo klubo. „Tai yra visiškas absurdas. Viliuosi, kad tai ilgai nesitęs. Kaune – ir futbolo tradicijos, ir vienas geriausių stadionų. Turi atsirasti ir stipri komanda“, – vylėsi snaiperis.
Puolėjui pritarė ir ilgametis „Kauno„ klubo kapitonas Darius Sanajevas. „Šiame klube praleidau geriausius savo karjeros metus, joje užaugau ir subrendau kaip futbolininkas. Klubas turėjo solidų rėmėją, kvalifikuotus trenerius, administracijos darbuotojus, visą laiką kėlėme didelius tikslus, mus gerbė net Europos futbolo grandai. Gaila, kad visa tai – tik istorija“, – neslėpė klubo simbolis.
Naujausi komentarai