Lietuvos moterų rankinio čempionė Kauno „ACME-Žalgirio“ komanda šeštadienį pradeda kovas Europos rankinio federacijos (EHF) taurės turnyre. Kauniečių varžovė – Ukrainos čempionių ekipa Užgorodo „HC Karpaty“. Pirmąsias rungtynes komandos žaidžia spalio 5 dieną Užgorode, atsakomosios vyks spalio 13 d. Kaune.

Rimčiausia repeticija prieš startą Europos turnyre „ACME-Žalgiriui“ buvo pirmasis Baltijos lygos turas, kuriame kaunietės 39:30 nugalėjo Kauno raj. „HC Garliavą“, 33:29 – Baltarusijos vicečempionę Gardino „Gorodničianką“ ir po tik atkaklios kovos 29:33 nusileido kaimyninės šalies čempionių klubui Minsko „BNTU-BeLAZ“

Žaisti Europos taurės turnyro rungtynių „ACME-Žalgiris“ ketvirtadienį ryte išvyko autobusu. Kelionės išvakarėse komandos vyriausiasis treneris Antanas Skarbalius pasidalijo mintimis apie ekipos pasirengimą sezonui, galimybes ir tikslus.

- Treneri, kaip vertinate komandos pasirengimą sezonui?

- Ką buvo suplanavę, įvykdėme. Tačiau, skirtingai nei praėjusį sezoną, turėjome tik vieną kontrolinį turnyrą Šalčininkėliuose rugsėjo pradžioje. Prieš tai dar žaidėme su Kauno jauniais. Bet mums labai padėjo Baltijos lygos pirmasis turas - sužaidėme su baltarusių komandomis ir „HC Garliava“. Žaidžiant su garliaviškėmis, nepaisant pergalės 9 įvarčių skirtumu, mūsų žaidimas nebuvo labai brandus. Tačiau kovojant su Minsko ir Gardino komandomis, nors ir buvo duobių, žaidimas jau buvo geresnis. Tokia žaidimo kokybė jau būtų nebloga ir kovojant Europos taurės turnyre. Tad bendrai komandos pasirengimą sezonui galima įvertinti neblogai.

- Baltijos lygoje įveikėte antrąją Baltarusijos komandą ir atkakliai priešinotės čempionėms, nors praėjusiais metais baltarusių klubai buvo pranašesni už  jus. Ar galima sakyti, kad „ACME-Žalgiris“ stiprėja?

- Taip. Būtent dalyvavimas varžybose su aukštesnio meistriškumo komandomis labai padeda tobulėti žaidėjoms. Manau, ūgtelėjome ne tik mes, bet ir Garliavos ekipa. Būtų labai gerai, kad Baltijos lygoje didėtų komandų skaičius. Baltarusijai dar norėjo atstovauti trečiasis pagal pajėgumą šalyje Gomelio klubas, tačiau neatsirado norinčios žaisti trečiosios komandos iš Lietuvos. Gaila, nes Lietuvos čempionate liko tik penki klubai.

- Kokie pasikeitimai jūsų komandoje įvyko tarpsezoniu?

- Branduolį išsaugojome: toliau kartu pergalių sieksime su patyrusiomis Audinga Kniubaite, Gabija Vidūnaite, kuri įstojo į LSU doktorantūrą, vartininke Amanda Jasiulevičiūte, po sunkios traumos  jau atsigavo ir gali rungtyniauti Dovilė Ilčiukaitė. Baltijos lygos rungtynėse likau patenkintas jos žaidimu. Dovilė treniruojasi nuo rugpjūčio pradžios ir Baltijos lygoje žaidė tiek, kiek reikėjo, o ne kiek galėjo.

Tačiau patyrėme ir praradimų. Didžiausias jų – 20-metė vartininkė Vita Urbonaitė, kuri nusprendė nebesportuoti, nors buvo kviečiama ir į Lietuvos rinktinę. Tai mums buvo lyg perkūnas iš giedro dangaus. Tad likome su viena vartininke. Iš Garliavos pasikvietėme Rolandą Sadauskaitę, tačiau ji šiuo metu serga ir labai retai gali lankyti treniruotes. Tad kviečiame į pagalbą moksleivę iš Alytaus. Beje, šio miesto ir Utenos komandos tapo mūsų dukteriniais klubais. Gaila, kad to nepavyko padaryti su Kauno jaunėmis – iš miesto biudžeto išlaikoma ekipa sutarė su Garliavos klubu.

Į Norvegiją tęsti karjeros išvyko Justina Balzarevičiūtė. Tai nieko stebėtino, tam ateina laikas. Tačiau netikėtai nutarė nebesportuoti ir Justina Darulytė – tai dar vienas rimtas nuostolis. Į kairiojo krašto poziciją vietoje jų kviečiame Martyną Vaitkutę iš Utenos. Taip pat pasikvietėme Simoną Kazlauskaitę iš Panevėžio, kuri jau žaidė mūsų komandoje baigiamajame praėjusio čempionato etape. Komandą papildė Ingrida Šacikauskaitė, kuri įstojo mokytis į LSU, bet jai dar reikia laiko priprasti prie komandos.

- Kiek informacijos turite apie būsimąsias varžoves Europos taurės turnyre?

- Žinome, kad būsimos priešininkės - Ukrainos čempionės ir tai yra iš tiesų stipri komanda. Radome vienų jų rungtynių įrašą, jį analizavome, tačiau nežinome, kokių pasikeitimų įvyko komandoje. Iš to, ką matėme, susidariau įspūdį, kad tai pajėgi ekipa, bet įveikiama. Tad esame nusiteikę ne tik parungtyniauti – į Ukrainą vykstame laimėti.

- Keliaujate autobusu. Ar sunki kelionė neatsilieps žaidimui?

- Mūsų komanda ne pirma ir ne paskutinė, kuri keliauja tokiu būdu. Pakeliui pernakvosime, o penktadienį jau būsime vietoje. Tikiu, kad nėra to blogo, kuris neišeitų į gera. Mūsų tikslas – eiti kuo toliau. Jeigu šį etapą įveiktume, mūsų lauktų Kopenhagos klubas. Tačiau pirma reikia įveikti ukrainietes.

- Praėjęs sezonas žaidėjoms turbūt suteikė daugiau pasitikėjimo savimi?

- Dalyvavimas Europos taurės turnyre yra didelis stimulas ir veiksnys, kuris padidina žaidėjų pasitikėjimą. Taip pat ir dalyvavimas Baltijos lygoje mums davė daug naudos. Tokio jaudulio ir baimės, kokią žaidėjos jautė prieš metus, dabar jau nebus. Tad viskas priklausys nuo to, kaip mums pavyks sužaisti. Žinoma, sporte svarbus ir sėkmės veiksnys.

- Komandos koziriai ir šiemet bus gynyba bei greitos atakos?

- Be abejo. Tai veikė ir žaidžiant Baltijos lygoje. Neturint itin galingų antrosios linijos žaidėjų, privalome aktyviai gintis ir rengti greitas atakas. Stengiamės greitinti ir pozicinį žaidimą.

- „ACME-Žalgirio“ sezono tikslai šį sezoną ne mažesni nei praėjusį?

- Taip. Lietuvoje privalome laimėti viską, Europos taurės turnyre turime nueiti kiek galima toliau, o Baltijos lygoje trečioji vieta šiemet mūsų netenkins – sieksime antrosios.