Pirmą kartą tokio lygio futbolo šventėje dalyvaus ir lietuviai. Nors Lietuvos galimybės surengti planetos pirmenybes nekelia abejonių, bet nėra aišku, koks likimas laukia iš mėgėjiškų marškinėlių neišaugusios ir šeimininkės teisėmis čempionate žaisiančios Lietuvos salės futbolo rinktinės.

Istorinio renginio efektas

Dar 2016 m. apie norą surengti pasaulio salės futbolo čempionatą paskelbusi Lietuvos futbolo federacija (LFF) teigiamą atsakymą išgirdo tik šių metų spalio 26-ąją. O lapkričio 21 d. į Lietuvą atvykęs FIFA salės futbolo ir paplūdimio futbolo varžybų vadovas Kasra Haghigi LFF vadovams pristatė pasirengimo pasaulio salės futbolo čempionatui gaires.

"Pasirinkdami čempionato šeimininkus, mes pirmiausia atsižvelgiame į infrastruktūrą ir išliekamąją vertę, kurią turnyras gali sukurti šaliai. Kalbėjomės su UEFA atstovais, jie liko labai patenkinti anksčiau Lietuvoje vykusių atrankos turnyrų organizavimu ir infrastruktūra. Jūs turite puikias arenas, kuriose galima žaisti salės futbolą, tad, suvienijant šalies valdžią, futbolo federaciją ir sirgalius, salės futbolas gali plačiai pasklisti po šalį", – teigė K.Haghigi.

Pasaulio čempionate dalyvaus 24 rinktinės iš Europos, Azijos, Afrikos, Centrinės ir Pietų Amerikos, Šiaurės Amerikos bei Okeanijos. Planuojama, kad varžybos vyks Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje esančiose didžiosiose arenose. Prognozuojama, kad čempionato metu Lietuvoje apsilankys bent 20 tūkst. salės futbolo aistruolių iš viso pasaulio, o vien oficialių asmenų gali atvykti tūkstantis. LFF prezidentas Tomas Danilevičius konstatavo, kad reikia kuo skubiau kibti į organizacinius darbus, nes laiko pasiruošti liko ne tiek ir daug.

Būtų idealu, jei federacija finansuotų ne tik rinktinę, bet suteiktų paramą ir salės futbolo klubams, išjudintų jų veiklą, investuotų į kvalifikuotų trenerių rengimą.

"Iki čempionato liko tik 22 mėnesiai, o darbų laukia labai daug. Su FIFA atstovais jau pradėjome dėliotis pradinę programą, svarstome, koks turi būti organizacinis komitetas, ruošiamės bendradarbiauti su Lietuvos Vyriausybe, savivaldybėmis, turizmo departamentu bei mūsų šalies verslininkais. Po 2011 m. Europos krepšinio čempionato Lietuvoje likusios arenos yra pasirengusios priimti salės futbolo pirmenybių dalyvius, tad nereikia sukti galvos dėl infrastruktūros. Mums tik reikės įsigyti specialų parketą, ant kurio žais futbolininkai. Tas parketas liks Lietuvoje, juo galės naudotis mūsų šalies salės futbolo komandos ir po pasaulio čempionato", – pareiškė T.Danilevičius.

Vis dėlto, pasak LFF prezidento, pasaulio čempionato nauda Lietuvos salės futbolo raidai neturėtų apsiriboti vien tik nauju parketu: "Pasaulio čempionatas turėtų suteikti rimtą postūmį ir Lietuvos salės futbolui. Čempionato metu vaikai matys ne tik mūsų rinktinę, bet ir ryškiausias pasaulinio lygio salės futbolo žvaigždes. Tai bus didelė išliekamoji vertė. Kita vertus, tikiu, kad šiuo renginiu mes populiarinsime ne tik salės, bet ir didįjį futbolą. Šių varžybų transliacijas matys apie 120 mln. žmonių visame pasaulyje. Dėl čempionato  Lietuvos vardas žemėlapyje bus įrašytas didelėmis raidėmis."

Rinktinės vaidmuo

Buvęs Lietuvos salės futbolo rinktinės vyriausiasis treneris Kęstutis Rudžionis įsitikinęs, kad kalbėti reikia ne apie parketą ar Lietuvos žinomumo didinimą, o apie salės futbolo rinktinės situaciją.

"Visų pirma, galime pasidžiaugti, kad tai yra pasaulio, o ne Europos čempionatas. Jei tektų varžytis tik su Europos šalių rinktinėmis, mūsų rinktinės perspektyvos būtų labai niūrios. O pasaulio čempionate yra tikimybė, kad burtų valia į mūsų grupę patektų silpnesnės komandos iš egzotiškų šalių, tad mes tikrai nebūsime ryškiausi čempionato autsaideriai. Bet nebūsime favoritai ar net vidutiniokai. Manau, kad pagal šios dienos realijas, Lietuvos salės futbolo rinktinė priklausys 6–8 čempionato autsaiderių grupei. Jei pasiseks su burtais, Lietuvos rinktinė gali kovoti ir dėl patekimo į atkrintamąsias varžybas. Jei mums pasaulio čempionatas nesibaigtų po grupių etapo, rezultatų prasme tai būtų neabejotina sėkmė", – teigė beveik šešerius metus salės futbolo rinktinei vadovavęs specialistas.

Norint, kad Lietuvos rinktinė pasaulio čempionate netaptų patrankų mėsa, būtina sudaryti tinkamas pasirengimo sąlygas. Pasak LFF prezidento, salės futbolo rinktinės pasirengimo planas dar tik bus dėliojamas kartu su treneriais bei specialistais.

Neturime profesionalų

"Šiandien mes neturime profesionalių salės futbolo žaidėjų, nes neturime profesionalaus salės futbolo. Aukščiausioje Lietuvos salės futbolo lygoje žaidžiančiose komandose matome didžiojo futbolo žaidėjus, kurie nėra tinkamai susipažinę su salės futbolo specifika. Tam įtakos turi ir tai, kad dauguma salės futbolo A lygos komandų treniruojasi tik kartą ar du per savaitę, tos treniruotės nėra pagrįstos šiuolaikinio salės futbolo metodika, tad natūralu, kad futbolininkai paprasčiausiai neturi reikiamų žinių ir sugebėjimų", – konstatavo K.Rudžionis.

FIFA salės futbolo pasaulio reitinge Lietuva užima 84 vietą (tarp 109 rinktinių). Lietuvos futbolininkai per savo istoriją nė karto neperžengė atrankos į Europos ar pasaulio čempionatus barjerų. Tiesa, 2017 m. pabaigoje lietuviai Baltijos taurės turnyre 2:2 sužaidė su Estija ir 3:2 įveikė Latviją bei pirmą kartą šalies istorijoje iškovojo taurę. Šiais metais per ketverias kontrolines rungtynes su Baltarusija (22 pozicija FIFA reitinge) ir Slovakija (30 vieta) Lietuvos rinktinė patyrė tris nesėkmes ir kartą sužaidė lygiosiomis. Pasak K.Rudžionio, norint suformuoti konkurencingą rinktinę, reikės bendrų treniruočių ir reguliarių draugiškų rungtynių. Ir ne tik šaltuoju metų laiku, bet ir vasarą.

"Sunku įsivaizduoti, kad rinktinės futbolininkai visus metus nuosekliai treniruosis ir žais kartu. Rinktinės treniruotės galėtų būti rengiamos savaitgaliais, o bent kartą per mėnesį žaidžiamos dvejos trejos kontrolinės rungtynės su įvairaus pajėgumo varžovais. Likus keliems mėnesiams iki pasaulio čempionato rinktinė jau turi pradėti kryptingai treniruotis ir ruoštis", – teigė K.Rudžionis.

Finansinis klaustukas

Anot K.Rudžionio, norint, kad žaidėjai bent jau tam tikram laikui taptų salės futbolo profesionalais, reikia ir finansavimo – maistpinigių, premijų bei nuolatinio atlyginimo. Tiesa, kol kas federacija apie pinigus nekalba. Teigiama, kad prieš kelerius metus parengtas čempionato biudžeto projektas neatitinka dabartinių realijų ir bus smarkiai koreguojamas.

Pasak K.Rudžionio, be atitinkamų investicijų nebus ir teigiamo efekto: "Jei bus pasirinktas taupymo variantas, jei visas lėšas nukreipsime tik į čempionato organizavimą, o rinktinė turės tenkintis trupiniais, tada apie kokius nors rezultatus nėra prasmės svajoti. Neabejoju, kad čempionatą mes surengsime aukšto lygio, tačiau jo išliekamoji vertė Lietuvos salės futbolui bus nulinė. Lietuvos rinktinė, garbė atstovauti savo šaliai – yra viena iš motyvacinių priemonių. Bet labai aktuali ir finansinė priemonė. Būtų idealu, jei federacija finansuotų ne tik rinktinę, bet suteiktų paramą ir salės futbolo klubams, išjudintų jų veiklą, investuotų į kvalifikuotų trenerių rengimą. Bet jei mes tik surengsime čempionatą, pasidžiaugsime kovingu rinktinės pasirodymu, tai mūsų salės futbolas liks toks, koks yra – mėgėjiškas, nekokybiškas ir verdantis savų intrigų katile."