Jonui Čirūnui – jau 76-eri, jo nuopelnai Lietuvos vandensvydžiui dideli: jis - devyniskart Lietuvos čempionas, žaidė Lietuvos rinktinėje ir daugiau kaip 20 metų (1971-1984 m. ir 1992-1998 m.) buvo rinktinės vyr. treneris. Teisėjavo Maskvos ir Seulo olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose, Pasaulio taurės varžybose.

Dabar J. Čirūnas - Kauno plaukimo centro plaukimo treneris. Treniruoja vaikus ir tikisi, kad jie taps gerais ne tik sportininkais, bet ir žmonėmis. J. Čirūnui buvo didelė staigmena, kai jo auklėtinio, o dabar verslininko Giedriaus Paužos iniciatyva prieš kelias dienas Lietuvos vandensvydžio geografijoje atsirado naujos, J.Čirūno vardo taurės varžybos. Jos yra skirtos vaikams iki 12 metų.

“Varžybos turėjo būti tarptautinės, tačiau viskas gavosi ekspromtu ir nespėjome išsiųsti nuostatų bei pakvietimų. Kitais metais į varžybas pažadėjo atvykti Rusijos, Baltarusijos, Vokietijos, Slovakijos, Lenkijos ir, gal būt, Suomijos jaunieji vandensvydininkai”, - sako J. Čirūnas.

Pirmajame J. Čirūno taurės vaikų turnyre dalyvavo Kauno “Girstučio”, Alytaus sporto ir rekreacijos centro bei Kauno plaukimo mokyklos “Dainava” jaunieji vandensvydininkai. Akivaizdžiai pranašesnis už varžovus buvo  “Girstutis”, vadovaujamas trenerio Rimvydo Šimansko.  Kauniečiai nugalėjo alytiškius 13:2 ir “Dainavą” 18:2.  Antri turnyre – alytiškiai, kurie 14:2 įveikė “Dainavą”.

Geriausiu žaidėju pripažintas “Girstučio” atstovas Tomas Domininkaitis.

Visą gyvenimą ugdėte vandensvydininkus, o dabar tapote plaukimo treneriu. Gal vaikus rengiate vandensvydžiui, kadangi be gerų plaukikų nebus ir gerų vandensvydininkų?, - paklausiau J. Čirūno.

Mane iš vandensvydžio stūmė, stūmė ir išstūmė, todėl ir perėjau į plaukimą. Grupėje  treniruojasi 15 vaikų, ne vienas jų tikrai talentingas. Išgyvenu, kad kai kurie jų su tėvais išvažiuoja gyventi į užsienį.

2010 m. iš Lietuvos išvyko ir Toronte pratybas lanko du mano auklėtiniai, talentingi broliai Tautvydas ir Dominykas Intai, kurie jau pasiekė ir pirmąsias pergales: Tautvydas tapo Kanados vaikų vandensvydžio čempionu, o Dominykas savo amžiaus grupėje patenka į geriausiųjų Kanados plaukikų dešimtuką.  Šiuos brolius Lietuvoje tobulinau penkerus metus. Vienas kitas jaunasis plaukikas su tėvais išvažiavo gyventi ir į Ameriką, vėl praradau gabius vaikus. Tačiau talentingų yra ir Kaune, mano grupėje.

Tad vanduo vis dar neatsibosta?

Kol dar neveja, - dirbu. Vienas mano kurso draugas, kuris plaukimo baseine jau nebedirba, prašė, kad jam leistų numirti ant bokštelio. O aš? Nei man ką skauda, nei ką. Sveikata gera, gyvenu prie pat baseino, iki kurio 2 min. kelio. Viskas kaip ir paduota ant lėkštutės.

Neseniai per tarptautines plaukimo varžybas mano mokinė devynerių metukų Radvilė Gerševičiūtė buvo antra. Turime 25 m plaukimo baseiną, vaikams jo pilnai pakanka. Jėgų turiu daug, noro taip pat. Labai noriu, kad atsigautų ir mano vaikystės bei jaunystės sportas - Lietuvos vandensvydis, vis dar tikiuosi, jog sulauksiu tos dienos.