Sekmadienį ištraukti Europos čempionato burtai lėmė, kad B grupėje tarp keturių Balkanų valstybių (Juodkalnijos, Makedonijos, Serbijos, Bosnijos ir Hercegovinos) atsidūrė ir dvi Baltijos šalys – Lietuva bei Latvija.

Vyriausiasis latvių treneris Ainaras Bagatskis savo šalies žiniasklaidai atskleidė, jog tikėjosi grupėje susitikti su makedonais ir lietuviais, o akistatos su mūsiškiais net norėjo, nes abi komandos viena kitą puikiai pažįsta ir žaidėjai būna labai motyvuoti kautis su savo „braliukais“.

„Dar prieš burtų ceremoniją tikėjau, kad susitiksime su makedonais ir lietuviais, todėl pamatęs šias komandas grupėje nenustebau. Tik nelabai malonu, kad iš silpniausio krepšelio gavome Serbiją“, – pripažino treneris.

– Ar latviams parankus Balkanų žaidimo stilius?

– Iš tiesų keturios grupės komandos demonstruoja panašų krepšinį. Didžiausią grėsmę, žinoma, kelia Serbija, bet tiek 2011 metais Lietuvoje, tiek per šį atrankos ciklą, serbai žaidė labai nestabiliai. Juodkalnija yra skirtinga komanda su Pekovičiumi ir be jo. Su bosniais mes susitikome atrankoje. Galiu pasakyti, jog jie turi staigmenos faktorių. Galbūt tik keli žaidėjai yra žinomi, bet komanda tikrai pavojinga. Makedonija labai gerai rungtyniavo 2011 metais, bet nemanau, kad kitąmet jų gretose žais McCalebbas. Turbūt žais kitas natūralizuotas amerikietis. Vis dėlto tai parankiau mums, nei kad jie turėtų Bo.

– Norėjote žaisti su Lietuva?

– O kodėl gi ne? Gerai žinome tiek žaidėjus, tiek trenerius. Krepšininkai bus labai motyvuoti. Be abejonės, lietuviai bus dvikovos favoritai. Bus įdomu stebėti, kaip seksis Lietuvai taikytis prie pokyčių žaidėjų ir trenerių gretose.

– Nebijote galimų susitarimų tarp Balkanų šalių?

– Mano nuomone, tokiame lygyje nėra įmanomi kažkokie susitarimai. Neįsivaizduoju, kad serbai ir juodkalniečiai tartųsi dėl kažko... Beje, 2011 metais Alytuje taip pat grupėje buvo daug Balkanų atstovų, bet bosniai, kroatai ir juodkalniečiai išvažiavo namo, o juos aplenkė net suomiai!

– Latviai nėra tarp grupės favoritų. Toks vaidmuo jus tenkina?

– Ne! Kiekvienos rungtynės turi savo istoriją ir savo priežastis, kurios turi įtakos mačo baigčiai. Kiekvienas susitikimas kitoks, nes tu gali mokytis iš praeities klaidų, tačiau neturi apie jas nuolat galvoti. Tiesiog turi būti susikoncentravęs ir gerai pasiruošęs fiziškai, taktiškai bei psichologiškai.

– Pasirengimo planą jau sudėliojote?

– Viskas dar procese. Didelė naujovė – pasirengimo etapą surengti kalnuose. Kalbama ir apie draugiškas rungtynes ten, bet mes neturime daug vietos variacijoms. Mes nesame ta komanda, kuri laukia, kol ją pasirinks draugiškoms rungtynėms. Anksčiau galvojome, kad reikia žaisti su Lietuva, bet dabar svarstome, ar tai būtina.

– Galbūt sušvelninsite savo poziciją ir į rinktinę vėl pakviesite veteranų?

– Lieku prie savo anksčiau suformuotos pozicijos: rinktinėje turi žaisti tie, kurie tikrai to nori, ir kuriems Latvijos nacionalinė komanda nėra tik būdas pasikelti savo rinkos vertę. Laikysimės šių metų atrankoje suformuoto modelio, tačiau neatmetame galimybės sustiprinti tam tikras pozicijas. Reikia atkreipti dėmesį į tai, ar tai tie žaidėjai tinkami mūsų taktikai bei komandos mikroklimatui. Skelbti pavardes dar gerokai per anksti, nes sezonas labai ilgas ir geriausi žaidėjai gali patirti traumas.