„Nors dabar man atostogos, žmona kontroliuoja, kad „nepadauginčiau“ lietuviško maisto. Būna skanu, bet pasekmės vėliau – liūdnokos“, – su šypsena sakė sportininkas, prisimindamas, kai suvalgytas cepelinas jam „padovanojo“ du nepageidaujamus kilogramus svorio. 

E. Kavaliauskas – vienas žinomiausių mūsų šalies boksininkų, pastaruosius penkerius metus gyvenantis Kalifornijoje.

„Vaikystėje daugiau išdykaudavau sporto salėje nei treniruodavausi, o paauglystėje nebenorėjau laikytis griežto sportinio režimo, todėl nutariau su sportu atsisveikinti. Tačiau tvarką padarė ir lemiamą žodį tarė tėtis – jam už tai esu labai dėkingas“, – patikino E. Kavaliauskas.

Į kikbokso treniruotes jį atsivedė tuo metu sportininkus šio kovos meno mokęs Arūnas Kavaliauskas. Savo atžalą sporto salėje jis iš arti stebėjo iki maždaug 13 metų. Būtent tuo laiku nuspręsta, kad Egidijus daugiau gali pasiekti bokse. 16 metų jis tapo Europos jaunių čempionato bronzos medalio laimėtoju – tai buvo pirmas jo solidus iškovotas medalis. Vėliau laukė dar daugiau darbo treniruotėse, dalyvavimas dviejose olimpiadose ir... viską pakeitusi pažintis.

Tuo metu, kai pirmą kartą pasišnekėjo su sporto vadybininku Egidijumi Klimu, boksui savo ateitį patikėjęs kaunietis jau buvo pabaigęs studijas Lietuvos sporto universitete (LSU) ir ruošėsi būsimam Pasaulio čempionatui. Iš bendravardžio jis sulaukė pasiūlymo pasirengimą svarbioms rungtynėms perkelti į JAV, tačiau su tuo nesutiko E. Kavaliausko treneriai. Klausimą dėl treniruočių už Atlanto boksininkas ir būsimas jo vadybininkas dar kartą aptarė po 2012 metų olimpiados.

„Pasidomėjęs situacija priėmiau sprendimą boksu užsiimti profesionaliai, todėl išvykau gyventi į Kaliforniją“, – sakė pašnekovas.

Per beveik penkerius metus į ringą jis žengė 19 kartų. Visas kovas laimėjo, o 16 iš jų – nokautu.

E. Kavaliauskas neslepia – tai pasiekti galima tik sunkiu ir alinančiu darbu.

Boksininkai visada yra alkani. O nepavalgęs aš – piktas. Ypač ringe.

Iš pradžių pradėjęs laurus skinti 4 – 6 raundų dvikovose, dabar jis ringe su varžovu kaunasi tol, kol gongas sudunda dešimt kartų.

„Pasiruošti ilgai kovai reikia maždaug dviejų mėnesiu ir mėnesio pertraukos po jos. Todėl į ringą dabar galiu išeiti maždaug kas tris mėnesius. Jei kovos būna dvigubai trumpesnės, taisyklės leidžia su priešininku varžybose susitikti kartą per mėnesį“, – sakė E. Kavaliauskas.

Per pasirengimo laikotarpį jis kasdien išgeria po 5 – 6 litrus vandens ir maisto kiekį vis mažina. Paskutinę dieną prieš sportininkų svėrimą, o jis vyksta dieną kovos išvakarėse, boksininkas visai nieko nei geria, nei valgo.

„Tikslas – kad svarstyklės parodytų ne daugiau nei 66,7 kilogramo“, – pasakojo boksininkas.

Jis su šypsena pridūrė, kad klausimai apie greitą svorio metimą, kaip ir noras sužinoti apie sportines madas, visada labai rūpi moterims.

„Mados Amerikoje ir Europoje skiriasi. Bet, apžiūrint, kas dabar gimtajame krašte populiaru, galima drąsiai sakyti, kad turbūt dizainas ir komfortas dar niekada nebuvo taip glaudžiai susiję, o tendencijose šįkart žalia šviesa dega 80-ųjų stiliui“, – kalbėjo „Hummel“ parduotuvę aplankęs sportininkas.

Būtent čia jis vėl prisiminė ne kartą iš gerbėjų girdėjęs klausimus, kaip per rekordiškai trumpą laiką sulieknėti.

„Boksininkai visada yra alkani. O nepavalgęs aš – piktas. Ypač ringe“, – patikino E. Kavaliauskas, kolegų tarpe net gavęs pravardę „pikta mašina“.

Kai laikosi griežtos dietos, sportininkas sako net vandens skonį jaučiąs kitaip – koks tuomet jis būna gardus!

„Prieš sveriantis net jo gerti negaliu, nes stiklinė vandens mano kūno svorį gali padidinti ir keliais šimtais gramų“, – bokso pasaulio subtilybes atskleidė pašnekovas.

Anot jo, sportininkai dažnai stebina gebėjimu svorį reguliuoti per itin trumpą laiką. Kartą jam užteko dviejų valandų atsikratyti 4 kilogramais.

„Kūne yra daug skysčių. Man užtenka valandą paeiti bėgimo takeliu ir prakaitas tiesiogine ta žodžio prasme nuo manęs bėga upeliais. Po tokios treniruotės svarstyklės rodo visai kitus skaičius“, – sakė E. Kavaliauskas.

Pastaruosius 1,5 metų boksininko fizine būkle itin rūpinasi jo mylima žmona Vitalija. Su dviem metais jaunesne kauniete sportininkas susipažino prieš maždaug trejus metus parašęs jai žinutę socialiniuose tinkluose. Tuomet Egidijus trumpam grįžo į Lietuvą ir pora susitiko gyvai. Nors simpatija buvo abipusė, boksininkas neslėpė – jam sunku buvo įsivaizduoti, kaip įmanoma santykius puoselėti per atstumą.

„Grįžau į Ameriką. Sportavau. Ir... patyriau sunkią traumą. Ją gydžiausi Lietuvoje. Per pusmetį, kol sveikau, dėl santykių su Vitalija man tapo viskas aišku. Ji vėliau buvo trumpam atvykusi į Ameriką. Tuomet grįžau aš. Pasipiršau ir po savaitės susituokėme. Buvau pasakęs, kad tąsyk į JAV vienas negrįšiu“, – su šypsena prisiminė Egidijus.

Lietuvos sveikatos mokslų universitete studijas baigusi Vitalija Kavaliauskienė dabar yra ne tik jo žmona, bet ir masažistė bei dietologė.

„Ji dabar dirba antrą pagal sunkumą darbą pasaulyje – yra šeimos židinio prižiūrėtoja“, – sakė E. Kavaliauskas.