"Nieko baisaus nenutiko, kaip ruošiausi, taip ir pasirodžiau. Studijuoju Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete, birželį teko laikyti egzaminus, tad mažiau laiko galėjau skirti treniruotėms. O mūsų sporto šakoje būtent nuo įdėto darbo ir priklauso sėkmė. Tikrai nesu patenkintas savo žaidimu, užimta vieta, bet puikiai suprantu, kad norint demonstruoti gerą žaidimą reikia daug ir sunkiai dirbti. Euroturų lygis yra gana aukštas, konkurencija labai didelė, tad tikrai nieko nuostabaus, kai po mėnesio iš 3-ios vietos nukrenti į 95-ą. Bet aš pozityviai žiūriu į ateitį, manau, kad turiu geras perspektyvas tobulėti ir siekti savo tikslų. Tiesiog reikia daug dirbti", – grįžęs iš Austrijos "Vilniaus dienai" sakė P.Labutis.

– Gegužės pradžioje dalyvavote Italijoje, Trevizo mieste vykusiame Europos jaunimo (iki 23 metų) pulo čempionate ir ten aštuoniukės ir devyniukės varžybose iškovojote aukso medalius. Ką jums reiškia šie pasiekimai?

– Manau, tuo metu buvau pasiekęs savo sportinės formos piką ir tie laimėjimai Europos jaunimo čempionate nebuvo atsitiktiniai. Vis dėlto man asmeniškai reikšmingesnė buvo tame pačiame Trevize iš karto po čempionato pelnyta Euroturo etapo bronza. Objektyviai vertinant, profesionalų varžybų lygis yra aukštesnis nei jaunimo čempionato, tad ir užimta prizinė vieta varžantis su pajėgiais priešininkais suaugusiųjų varžybose yra ryškesnis pasiekimas. Šiaip jau vienkartinės pergalės ar pasiekimai mūsų sporto šakoje nedaug ką reiškia. Labiausiai vertinamas stabilumas, kai ilgą laiką demonstruoji aukštus rezultatus, gerą žaidimą. Kita vertus, medaliai atkreipia valdžios, žmonių dėmesį, taip pat suteikia daugiau motyvacijos treniruotis ir siekti savo tikslų.

Medaliai atkreipia valdžios, žmonių dėmesį, taip pat suteikia daugiau motyvacijos treniruotis ir siekti savo tikslų.

– Kokie yra jūsų tikslai pule? Kokias šio sporto viršūnes norite užkariauti?

– Pagrindinėmis pulo viršūnėmis galima vadinti pasaulio čempionatą ir JAV vykstantį kasmetinį "Mosconi Cup" turnyrą. Aš asmeniškai norėčiau ateityje daugiau laiko praleisti Amerikoje, nes ten yra galimybė dalyvauti įvairiuose turnyruose, semtis vertingos patirties. Gal ne visų turnyrų lygis yra aukštas, bet norint tobulėti labai svarbu dalyvauti kuo daugiau varžybų, susitikti su įvairiais priešininkais. Europoje per metus įvyksta šeši Euroturai, dar pridėkime Europos jaunimo ir suaugusiųjų čempionatus, kelis komercinius turnyrus – ir viskas. Lietuvoje taip pat kartą per metus rengiamas pulo čempionatas, reitinginės varžybos, Baltijos pulo lygos turnyrai. Bet to vis tiek neužtenka. Aš noriu kelti savo žaidimo lygį, o tam reikia kuo dažniau dalyvauti turnyruose, nuolat žaisti su pajėgiais priešininkais.

Vien plušėdamas treniruotėse geru pulo žaidėju netapsi. Gali valandų valandas daužyti kamuoliukus prie biliardo stalo, bet išėjęs į varžybų areną susidursi su tokiais dalykais, kurių treniruotėse nebūna. Tai ir psichologinė įtampa, varžovų žaidimo niuansai, žiūrovų auditorija, aplinka ir panašiai. Norint sėkmingai žaisti tarptautinėse varžybose, reikia sukaupti tam tikrą žinių ir patirties bagažą. Tai patvirtino ir mano asmeninis pavyzdys – iki auksinio Europos čempionato aš dalyvavau Europos jaunių, jaunimo ir suaugusiųjų pirmenybėse, o kur dar Euroturo ir kitos komercinės tarptautinės varžybos. Vien Europos jaunimo (iki 23 metų) čempionato varžybose dalyvavau tris kartus, kol pagaliau jas laimėjau. Tikrai nėra taip, kad pirmu bandymu iš karto užimtum aukščiausias vietas.

– Pijau, kodėl pasirinkote pulą, o ne Lietuvoje geriau žinomą snukerį?

– Pulas yra įdomus tuo, kad jame visada galima atrasti kažką naujo. Tai gali būti naujas smūgis, naujas iššūkis, nauja galimybė įveikti save. Tai tokia sporto šaka, kuri net 20 metų žaidžiančiam žmogui visada gali pateikti naujų iššūkių, nustebinti, sukrėsti. Dėl to man šis žaidimas ir patinka, nes jame visą laiką gali ieškoti naujovių – ir jas atrasti. O apie snukerį to paties negalėčiau pasakyti. Šis žaidimas yra konservatyvesnis, tarsi solidesnis, aukštesnio lygio. Apie tai byloja ir griežtas snukerio žaidėjų aprangos kodas, taisyklės tiek žaidėjams, tiek ir žiūrovams. O pulas yra laisvesnis, turi įdomesnių smūgių, yra įvairesnis, turi daugiau skirtingų žaidimo variacijų. Net ir publika pulo varžybų metu elgiasi laisviau. Ir man tai labai patinka. Aišku, esu bandęs žaisti ir snukerį, bet man jis nepadarė didesnio įspūdžio, aš ten nematau tiek daug įvairumo kaip pule.

– Kokia buvo jūsų pažintis su pulu?

– Kaip ir dauguma lietuvių, iš pradžių lankiau krepšinio treniruotes, bet po kelerių metų supratau, kad manęs komandinės sporto šakos netraukia. Sulaukęs 12-os pirmą kartą į rankas paėmiau biliardo lazdą. Iš pradžių žaisdavau su tėčiu, tiesiog mušinėdavau kamuolius, bet netrukus pajutau, kad man to neužtenka. Man labai patiko žaidimo psichologija, smūgių kampai ir visa kita. Užsidegiau noru perprasti šį žaidimą, išmokti jo taisykles ir niuansus. Tėvai surado trenerį Vytautą Janulevičių ir mes pradėjome treniruotis. Su juo dirbau kelerius metus, po to buvo kitas treneris, kelerius metus sportavau vienas pats. Iš tiesų Lietuvoje su kvalifikuotais pulo treneriais yra sudėtingiau, yra gal tik keli tokie specialistai, kiti – tiesiog šios sporto šakos entuziastai. Gal todėl ir kyla problemų perteikiant šios sporto šakos niuansus naujiems, jauniems sportininkams. O trenerių vaidmuo, ypač pradiniame etape, yra labai didelis. Aišku, būna, kad ir savamokslis tampa geru pulo žaidėju, bet tai labiau išimtis, o ne taisyklė. Vis dėlto iš pradžių kažkas turi išmokyti taisyklingos stovėsenos, žaidimo technikos, smūgių atlikimo. Tai yra pulo abėcėlė. Pasiekus tam tikrą lygį, išmokus daug smūgių, techninių dalykų, jau lyg ir įmanoma išsiversti be trenerio, bet aš manau, kad visada geriau turėti žmogų, kuris viską stebi iš šalies, mato tavo klaidas, trūkumus ir padeda juos pašalinti.

– Šių metų pabaigoje Katare vyks pasaulio pulo čempionatas. Kokius tikslus kelsite šiose varžybose?

– Čempionatas vyks gruodį, iki jo dar planuoju dalyvauti Euroturo etapuose, komerciniuose turnyruose, tad apie konkrečius tikslus kalbėti galėsiu tik prieš pat pirmenybes. Kita vertus, prieš dvejus metus aš jau dalyvavau pasaulio pulo čempionate, devynių kamuoliukų varžybose įveikiau du varžovus ir patekau tarp 64 geriausių čempionato žaidėjų. Tada finaliniame etape 9:10 nusileidau pajėgiam varžovui iš Kinijos, tad šį kartą norėčiau žengti dar bent vieną žingsnį į priekį. Suprantu, kad lengva nebus, nes tose varžybose dalyvauja geriausi planetos žaidėjai, be to, tada buvau niekam nežinomas naujokas, debiutantas, o dabar varžovai su manimi grumsis rimčiau. Tačiau ir aš pats dabar turiu daugiau patirties, žinau, ką galiu padaryti, reikia tik gerai pasirengti.

– O kokie tolesnės ateities planai?

– Šiuo metu aktyviai ieškau rėmėjų, nes norint dalyvauti turnyruose reikia didelių finansinių išteklių. Šiaip pulas nėra brangus sportas, už 2–3 tūkst. eurų galima įsigyti visą reikiamą inventorių, kurį naudosi apie 10 metų. Tačiau dalyvavimas tarptautiniuose turnyruose, skrydžiai, nakvynės, startiniai mokesčiai kainuoja gan nemažai. Vienas Euroturas man kainuoja apie 900 eurų, o norint dalyvauti Kinijoje ar Amerikoje rengiamuose turnyruose kaina yra gerokai didesnė. Kita vertus, kaip jau sakiau, dalyvaudamas turnyruose kaupi patirtį, sparčiau tobulėji, atsiranda geresnės galimybės kovoti dėl aukštų vietų, o jos atneša ir piniginius prizus. Tad yra toks užburtas ratas – reikia turėti pinigų, kad galėtum dalyvauti varžybose ir jose užsidirbtum pinigų, kurie leistų toliau treniruotis, varžytis ir progresuoti.