Antras ar trečias?

Motorlaivių „Formulės 2“ (F2) pasaulio čempionatas finišavo dviem iš eilės etapais Portugalijoje.

Per prizininkų pagerbimo ceremoniją E.Riabko stovėjo ant antro laiptelio, greta pasaulio čempionu tapusio Rashedo Al Qemzi (Jungtiniai Arabų Emyratai, JAE). Trečioje vietoje buvo portugalas Duarte Benavente.

Tačiau vėliau Tarptautinė motorlaivių sporto sąjunga (UIM) savo oficialioje svetainėje paskelbė, kad vicečempionas – ne E.Riabko, o D.Benavente.

„Pateikiau protestą. Laukiame specialios komisijos posėdžio. Teisingumo sieksime visomis įmanomomis priemonėmis“, – sakė „Kauno dienos“ studijoje viešėjęs E.Riabko, vadovaujantis ir Lietuvos motorlaivių federacijai (LMF).

Edgaras Riabko/Vilmanto Raupelio nuotr.

Neįtiko įrankiai

„Surinkau visą reikiamą informaciją – varžybų protokolus, vaizdo įrašus. Geranoriškai padėjo kitų komandų atstovai. Jeigu mano protestas nebus patenkintas, teiksime apeliaciją, nors tai kainuos 5 000 eurų“, – teigė E.Riabko.

Motorlaivininkas papasakojo, kaip klostėsi antro ir trečio etapų lenktynės Portugalijoje ir kas vyko jų užkulisiuose.

„Pirma žinutė, kad gali būti netikėtumų, atėjo po antro etapo varžybų. Jas laimėjo R.Al Qemzi, antras buvo D.Benavente, trečia – švedė Bimba Sjoholm, aš – ketvirtas. Prie manęs priėjo techninės komisijos teisėjas ir sako: Edgarai, ruoškis patikrai – ardyk variklį, nes diskvalifikuojame portugalą – jo motorlaivio motoras neatitinka reikalavimų. Patikrino maniškį, nieko blogo nerado.

Turėjau pakilti laipteliu aukščiau – į trečią vietą, bet D.Benavente pateikė protestą: esą teisėjų įrankiai, kuriais tikrino jo motorlaivio variklį – netikslūs. Arbitrų žiuri pripažino: išties, yra 0,04 mm paklaida, tad atšaukė diskvalifikaciją ir grąžino portugalą į antrą vietą“, – Kauno dienos“ studijoje kalbėjo E.Riabko.

Džiaugėsi per anksti

Ruošdamasis lemiamam – trečiam – pasaulio čempionato etapui Lietuvos motorlaivininkas buvo suskaičiavęs: reikės užimti mažiausiai septintą vietą, kad galutinėje sezono įskaitoje būtų antras.

„Kai vykstant lenktynėms trasoje B.Sjoholm kliudė plūdurą ir už tai užsidirbo papildomą baudos ratą, neabejojau, kad būsiu septintas. Krante džiaugėmės iškovoję sidabro medalį, nors su D.Benavente surinkome po 33 taškus. Tačiau tokiu atveju aukštesnę poziciją lemia pergalių skaičius: buvau laimėjęs pirmą etapą Lietuvoje, o portugalas tokia sėkme negalėjo pasigirti“, – dėstė E.Riabko.

Preliminari trečio etapo lenktynininkų rikiuotė buvo tokia: R.Al Qemzi (20 taškų), R.Benavente (15), Ferdinandas Zandbergenas (Nyderlandai, 15), Danielis Segenmarkas (Švedija, 9), Johanas Oesterbergas (Švedija, 7), Colinas Jelfas (Didžioji Britanija, 5), E.Riabko (4).

Už septintą poziciją pelnyti keturi taškai bendroje čempionato įskaitoje garantavo kauniečiui antrą vietą.

Deja, netrukus pakilią pabaigtuvių nuotaiką aptemdė procedūrinių formalumų debesys.

Situacija – beprecedentė

„Kai medaliai jau buvo išdalyti, paaiškėjo, kad Švedijos sportininkė B.Sjoholm yra užprotestavusi jai skirtą teisėjų sankciją. Priežastis – netinkamai atlikta procedūra ir netiksliai suformuluoti pažeidimą pagrindžiantys argumentai“, – sakė E.Riabko.

Arbitrų žiuri patenkino B.Sjoholm protestą, todėl ji trečio etapo protokole įrašyta ne dešimta, bet ketvirta, o E.Riabko smuktelėjo į aštuntą poziciją, už kurią skiriami 3 taškai. Tai paveikė ir bendrą įskaitą: portugalas su 33 taškais šoktelėjo į antrą vietą, iš jos į trečią išstūmęs vieną tašką praradusį ir iš viso 32 tšk. surinkusį Lietuvos atstovą.

Kantriai laukėme varžybų protokolų, bet veltui – darbuotojai užrakino sekretoriatą ir nieko nepaaiškinę išsiskirstė.

„Iškart kreipiausi į UIM generalinį sekretorių. Jis pareiškė, kad galėsiu protestuoti, kai tik bus oficialiai paskelbti galutiniai rezultatai. Tačiau organizatoriai jų nepaviešino, kaip iki šiol įprastai būdavo varžybų sekretoriate. Kantriai laukėme varžybų protokolų, bet veltui – darbuotojai užrakino duris ir nieko nepaaiškinę išsiskirstė“, – papasakojo E.Riabko.

Jau pakeliui į Lietuvą jis gavo laišką iš teisėjų žiuri vadovo, kuris pripažino, kad susiklostė beprecedentė situacija.

„Pareigūnas netiesiogiai suabejojo, ar mums verta protestuoti, bet patvirtinau, kad nesitrauksime, o prireikus ir apeliuosime“, – pabrėžė E.Riabko.

Tikisi pergalės

Mintimis apie tai, ką patyrė E.Riabko, pasidalijo žinomas motorlaivių sporto specialistas, treneris ir teisėjas Valdemaras Petrūnas.

„Praeityje, gal prieš 35-erius metus, į panašią situaciją buvo patekusi ir Lietuvos jaunių rinktinė. Tąkart dėl varžybų vyriausiojo teisėjo neteisingo sprendimo nukentėjome tuometės SSRS respublikų komandų įskaitoje, kuri buvo labai svarbi. Parašiau protestą, jis buvo atmestas. Tad per bemiegę naktį palapinėje surašiau apeliaciją. Vyriausiasis teisėjas, lyg ir mūsų neblogas pažįstamas, pripažino, kad viskas atlikta tinkamai (to laiko taisykles žinojau tobulai), tačiau interesų pėdsakai vedė į vieną iš Kaukazo respublikų, todėl viskas taip ir liko.

Grįždami per Maskvą specialiai užsukome į Centrinį jūrų klubą, ten viską išguldžiau. Kad aš visiškai teisus, pripažino ir Sovietų Sąjungos rinktinės vyriausiasis treneris, tačiau pasakė: nieko negalime pakeisti, kaip nors pergyvenk tai.

Išklausius Edgaro išsamų paaiškinimą lyg ir ramiau, apėmė nuojauta, kad Lietuva turėtų laimėti“, – socialiniame tinkle rašė V.Petrūnas.