LTOK vadovės mintys sukasi ne tik apie 2019-aisiais nuveiktus darbus, bet ir apie 2020-aisiais laukiančius iššūkius. Jų olimpiniais metais neturėtų trūkti.

"Manau, kad šiais metais geriausiais išrinkti sportininkai ir treneriai tikrai buvo geriausi. Tad ir pasirinkimas nebuvo sunkus, o visuomenės ir sporto specialistų nuomonės sutapo beveik visose kategorijose. Kita vertus, reikia pripažinti, kad šiais metais buvo daugiau problemų atrenkant po tris kandidatus į kiekvieną nominaciją. Anksčiau per metus aukščiausio lygio tarptautinėse varžybose įvairių sporto šakų atstovai surinkdavo gausų medalių ir apdovanojimų derlių, o šiais metais rezultatai buvo gerokai prastesni", – sakė D.Gudzinevičiūtė.

Anot LTOK prezidentės, pakanka paminėti, kad visų sporto šakų pasaulio čempionatuose buvo iškovotas tik vienas medalis, kai čempionu neolimpinėje vyrų vienviečių kanojų 200 m distancijos varžybose tapo Henrikas Žustautas. Visi kiti, net ir geriausi mūsų šalies sportininkai, šiais metais planetos pirmenybėse liko be medalių.

"Tai rimtas įspėjimo signalas, bet mūsų jis nenustebino. Atsisakius centralizuoto olimpinių sporto šakų sportininkų rengimo ir medicininio aptarnavimo modelio, federacijoms teko remtis tik savais resursais, o to padarinius matome skaičiuodami aukščiausio lygio varžybose laimėtus medalius ir kelialapius į 2020 m. Tokijo olimpines žaidynes iškovojusius sportininkus. Ir tie skaičiai mūsų tikrai nedžiugina", – išskirtiniame interviu sakė D.Gudzinevičiūtė.

– Po Europos žaidynių, kuriose Lietuvos sportininkai iškovojo du medalių komplektus, pareiškėte, kad sportininkų padėtis po sporto reformos smarkiai suprastėjo, o nesiėmus reikiamų priemonių Lietuvos sporto sektoriaus laukia niūri ateitis. Ar įvyko kokių nors teigiamų pokyčių per paskutinį pusmetį?

– Kol kas kažkokių konkrečių pokyčių nėra, bet galiu tik pasidžiaugti, kad už sportą atsakingos valstybinės institucijos mus išgirdo ir įsiklausė į mūsų dėstomas mintis. Šiuo metu vyksta konstruktyvios diskusijos, jų metu vis aiškiau suvokiama, kad Lietuvos olimpinio sporto centro vykdytų funkcijų atsisakymas buvo neteisingas žingsnis. Bet atkurti sistemą yra daug sunkiau nei ją sugriauti.

– Lapkritį Vilniuje duris atvėrė "Affidea" klinika, kurios patalpose įsikūrė ir sporto medicinos, mokslo bei tyrimų laboratorija "LTeam LAB". Gal tai padės spręsti centralizuotos sportininkų medicininės priežiūros problemas?

– Tai yra didelis žingsnis į tą pusę. Iš tiesų tai puikus medicininės diagnostikos, mokslinių tyrimų centras, jame sportininkai gali gauti aukščiausio lygio traumų gydymo paslaugas, bet ši laboratorija nesprendžia sportininkus į varžybas lydinčių medicinos specialistų ir aptarnaujančio personalo problemos.

– Šiais metais sportininkai Europos ir pasaulio čempionatuose ne tik varžėsi dėl medalių, bet ir pradėjo kovą dėl olimpinių kelialapių. Kiek Lietuvos sportininkų jau užsitikrino teisę kitais metais dalyvauti olimpinėse žaidynėse?

– Mano žiniomis, šiandien Lietuva turi 21 sportininką, vykstantį į olimpines žaidynes, tai yra beveik dvigubai mažiau, nei turėjo ruošdamiesi Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms 2015 m. pabaigoje. Jei nebus kokių nors netikėtumų, tai Tokijo olimpinėse žaidynėse turėtume išvysti irkluotojus Mindaugą Griškonį, Saulių Ritterį ir Dovydą Nemeravičių, taip pat Mildą Valčiukaitę ir Ievą Adomavičiūtę, buriuotojus Viktoriją Andrulytę ir Juozą Bernotą, plaukikus Daną Rapšį ir Andrių Šidlauską, dviratininkę Rasą Leleivytę, gimnastą Robertą Tvorogalą, šiuolaikinės penkiakovės atstovus Laurą Asadauskaitę-Zadneprovskienę, Gintarę Venčkauskaitę ir Justiną Kinderį bei lengvaatlečius Andrių Gudžių, Edį Matusevičių, Dianą Zagainovą ir Živilę Vaiciukevičiūtę. Apskritai Tokijo olimpinių žaidynių kandidatų sąraše iš viso yra 144 pavardės, o sąraše dominuoja lengvaatlečiai, turintys 24 kandidatus. Penkiolika kandidatų turi imtynininkai, po keturiolika – dviračių sporto ir irklavimo atstovai. Mažiausiai, po vieną atletą, į sąrašą įtraukta iš badmintono, stalo teniso, teniso, tekvondo ir žirginio sporto šakų.

– Kaip manote, kiek sportininkų iš šio sąrašo kitais metais dalyvaus Tokijo olimpinėse žaidynėse?

– Apie konkrečius skaičius sunku kalbėti, kol nėra žinoma komandinių sporto šakų atstovų – Lietuvos krepšinio ir 3x3 krepšinio rinktinių – rezultatai olimpinės atrankos varžybose. Bet jau dabar aišku, kad Tokijuje mūsų gretos bus retesnės nei 2016 m. Rio de Žaneire, kai dalyvavo 68 mūsų sportininkai. Viliuosi, kad kitais metais sportininkai sužibės olimpinės atrankos varžybose ir paneigs šias niūrias mano prognozes. Aš to jiems linkiu iš visos širdies. Bet šiuo metu mūsų sporto nuosmukis yra gan akivaizdus.

Pagrindinė mūsų užduotis – padaryti viską, kad olimpinėse žaidynėse dalyvausiantys sportininkai neturėtų jokių pašalinių rūpesčių ir galėtų koncentruotis tik į olimpinius startus.

– Iki šiol visose olimpinėse žaidynėse Lietuvos sportininkai ne tik dalyvavo, bet ir parveždavo medalių. Kokio olimpinių apdovanojimo derliaus tikitės Tokijuje?

– Žinau, kad lūkesčiai yra ir bus dideli. Ne viena federacija savo sportininkams yra iškėlusi tikslą kovoti dėl olimpinio medalio, taip pat ir valstybė planuoja, kad Lietuvos sportininkai 2020 m. Tokijo olimpinėse žaidynėse laimės du tris medalius, o dar bent 5–8 sportininkai užims prizines 4–8 vietas. Tačiau aš šiuo metu nenorėčiau kalbėti apie medalius ar tuos sportininkus, kurie žūtbūt privalėtų parvežti į Lietuvą medalius. Manau, kad visi ir taip žino, kas turi realiausias galimybes sužibėti olimpinėse žaidynėse, tad papildomas spaudimas jiems nereikalingas. Aš noriu, kad kuo daugiau mūsų sportininkų patektų į olimpines žaidynes ir jose pademonstruotų geriausius savo rezultatus. Olimpinis devizas byloja, kad svarbu ne laimėti, o dalyvauti. Vis dėlto yra ir jo tęsinys – dalyvauti ir nugalėti save, t.y. siekti geriausių asmeninių rezultatų. O tai vieniems sportininkams gali lemti medalius, kitiems – asmeninius rekordus. Visi svajoja apie pergales, bet ne visiems lemta laimėti. Apskritai sporte labai sudėtinga planuoti medalius. Juo labiau kad tas, kuris yra stipriausias šiandien, nebūtinai bus stipriausias rytoj.

Investicijos: skaičiuojama, kad žaidynių surengimas Japonijai kainuos per 12 milijardų JAV dolerių. AP nuotr.

– Tokijo olimpinės žaidynės vyks liepos 24–rugpjūčio 9 d. Su kokiais iššūkiais sportininkai susidurs vasaros metu Japonijos sostinėje?

– Pagrindiniai iššūkiai – karštis ir drėgmė bei laiko skirtumas. Tiesa, panašūs iššūkiai būna kiekvienose olimpinėse žaidynėse. Be to, LTOK yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartį su Hiracukos miestu. Ten mūsų sportininkai prieš olimpines žaidynes turės galimybę dalyvauti pasirengimo stovykloje, aklimatizuotis ir apsiprasti su Japonijos klimatu, laiko juostų skirtumais. Kita vertus, sąlygos bus visiems vienodos ir geriausiai pasirodys tie sportininkai, kurie sugebės prie jų prisitaikyti.

– O kokie iššūkiai olimpinėse žaidynėse laukia LTOK organizacijos ir jos vadovės?

– Pagrindinė mūsų užduotis – padaryti viską, kad olimpinėse žaidynėse dalyvausiantys sportininkai neturėtų jokių pašalinių rūpesčių ir galėtų koncentruotis tik į olimpinius startus. Turime pasirūpinti jų bilietais, bagažu, akreditacija, viskuo, kad sportininkai jaustųsi patogiai ir ramiai ruoštųsi savo startams. Man asmeniškai šios žaidynės bus jau devintos. Pirmose penkiose dalyvavau kaip sportininkė, o nuo 2016 m. Rio de Žaneire – kaip LTOK prezidentė. Olimpinėse žaidynėse aš visų pirma palaikau mūsų sportininkus, taip pat tenka bendrauti su kitų federacijų vadovais. Praėjusių metų spalį buvau išrinkta Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) nare, tad kitą vasarą Tokijuje žaidynių metu dalyvausiu TOK sesijoje, taip pat teiksiu apdovanojimus olimpiadoje geriausiai pasirodžiusiems sportininkams. Iki šiol man tai daryti teko tik jaunimo olimpinėse žaidynėse ir festivaliuose, o dabar medalius įteiksiu ir paties aukščiausio lygio sportininkams. Tai bus nauja, unikali patirtis ir tam tikras asmeninis iššūkis.

– "LTeam apdovanojimai 2019" metu nuo scenos dėkojote Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Seimo nariams. Tuo metu geriausia metų sportininke išrinkta L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė, atsiimdama apdovanojimą, teigė, kad valdžios požiūris į sportininkus yra neigiamas ir akcentavo sporto infrastruktūros problemas.

– Valdžios žmonėms aš dėkojau už LTOK finansinės nepriklausomybės išsaugojimą. Vis dėlto buvo priimtas naujas Loterijos įstatymas, kuris nepakeitė reglamentuotos paramos ir mokesčių loterijoms, kurios ir yra didžiausios Lietuvos olimpinio sporto rėmėjos. Bet aš pritariu ir mūsų sportininkams, kad sporto srityje problemų yra tikrai labai daug. Valstybė, galvodama apie sportą, dažnai mato tik šiuo metu madingą fizinį aktyvumą ir aukščiausio meistriškumo sportininkų iškovotus medalius. Bet ji visiškai ignoruoja socialinę sporto naudą. Visi kalba apie Islandijos sporto fenomeną, bet niekas nenori to modelio įgyvendinti. Manau, kad mes galėtume susikurti ir lietuvišką sporto skatinimo modelį, nes šiuo metu valstybės požiūris į sportą yra tikrai nepakankamas ir sporto galimybės yra gan menkai išnaudojamos.

"LTeam apdovanojimai 2019":

"Metų sportininkas" – Danas Rapšys (plaukimas).

"Metų sportininkė" – Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė (šiuolaikinė penkiakovė).

"Metų treneris" – Andrejus Zadneprovskis (Lauros Asadauskaitės-Zadneprovskienės treneris).

"Metų trenerė" – Ina Paipelienė (Dano Rapšio trenerė).

"Metų vyrų komanda" – Lietuvos vyrų 3×3 krepšinio rinktinė.

"Metų moterų komanda" – Simona Krupeckaitė ir Miglė Marozaitė (dviračių trekas).

"Metų proveržis" – Justė Veronika Jocytė (krepšinis).