Derrickas Rose‘as galėjo tapti Čikagos „Bulls“ didvyriu ir padėti savo komandai praėjusio sezono Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) atkrintamosiose varžybose, kai Rytų konferencijos pusfinalyje „Bulls“ susitiko su Majamio „Heat“.

Vis dėlto po traumos sveikstantis krepšininkas nusprendė neskubėti ir palaukti. Dėl to jis dabar džiaugiasi.

„Aš nesu savanaudis, bet būti patyrusiam traumą ir išlikti protingu tokioje situacijoje yra būtent tai, ką ir turėjau padaryti. Negalėjau jaudintis dėl kažko kito, išskyrus save ir savo sveikatą“, - teigė amerikietis.

Jei kūnas ir būtų atsigavęs, D.Rose‘as vis tiek nebūtų pakankamai pasiruošęs padėti savo komandai.

„Treniruočių greitis nėra toks, koks rungtynių, nebent tai būtų treniruočių stovykla, - sakė 2011 metų NBA naudingiausias sezono žaidėjas. – Rungtynių patirtis yra visiškai kitokia – tu turi strategiją, tai šį, tai tą, dvigubą gynybą. Kai aš žaidžiu, prieš mane dažnai naudojama dviguba gynyba, o treniruočių metu mes naudojame tokią pačią gynybą kaip ir rungtynėse. Todėl treniruotėse niekas nenaudoja dvigubos gynybos. Aš neturėjau žaidimo prieš dvigubą gynybą patirties“.

„Kiekvieną dieną treniravausi, kad mano koja sustiprėtų. Aš stūmiau save – tinkamai maitinausi, rūpinausi savo kūnu tam, kad galėčiau įžengti į aikštę kuo greičiau, kaip tik įmanoma. Tačiau to nenutiko“, - prisiminė 24-erių metų amžiaus 191 cm ūgio gynėjas.

Krepšininką neskubėti skatino ir komandos draugai.

„Visi mano komandos draugai, kurie turėjo problemų dėl traumų, sakydavo neskubėti vien dėl to, kad komanda dabar yra sunkioje padėtyje, - teigė D.Rose‘as. – Girdėdamas tai, aš supratau, kad jie žino, jog noriu kuo greičiau grįžti į aikštę. Jiems puikiai sekėsi žaisti. Kai jie žaidė, aš dalindavau patarimus apie dalykus, kurių jie galbūt nepastebėjo. Dirbau su jais, kad parodyčiau, kaip man rūpi komanda. Jie kovojo už mane“.