Iš Dainiaus Adomaičio lūpų skambėjo ir nemirtingoji Eurolyga-ga-ga laimėjus Eurolygą, ir blizgėjo ašaros akyse, kai su Lietuvos rinktine iškovojo medalius Sidnėjaus olimpiadoje. Dabar jo laukia nauji iššūkiai.

Baigė profesionalo karjerą

35-erių krepšininkas gulbės giesmę traukė prieš dešimtmetį, kai su "Žalgiriu" iškovojo Europos taurę ir laimėjo Eurolygą, o 2000-aisiais Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse su Lietuvos rinktine pelnė bronzos medalius.

Vėliau Italijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje ir galiausiai Latvijoje sėkmingai karjerą tesęs D.Adomaitis šį birželį aiškiai ir tvirtai pasakė: "Viskas." Apsisprendęs jis nesigręžiojo atgal. Ir dabar, artėjant naujajam sezonui, jis nejaučia apmaudo, kad jam nebereikia treniruotis, kad reikia galvoti apie naują ateitį. Priešingai – Dainius džiaugiasi, kad artėjant sezonui nebereikia krautis daiktų ir keliauti į treniruočių stovyklas ir jis gali niekieno nevaržomas sėsti su šeima į automobilį ir traukti su draugais į žygį. Galų gale gali rytais miegoti tiek, kiek širdis geidžia.

"Viskas, karjerą tikrai baigiau. Sprendimas subrendo ne per vieną dieną, todėl ir nebuvo jokio sunkaus pereinamojo laikotarpio. Apie tai galvojau jau baigiantis sezonui, kai kūnas vis primindavo, kad man jau nebe 25-eri, o 35-eri", – kalbėjo krepšininkas, kurį pastaraisiais metais nuolat kamavo blauzdos skausmas.

Nebejaučia noro žaisti

Aišku, iš kitų krepšininkų pasakojimų Dainius žino, kad daugeliui būna sunku po kelių mėnesių, rudenį, kai tavo bendražygiai žaidžia, o tu – jau ne. Tada ne vienam vėl kyla noras grįžti į aikštę.

"Nežinau, ar ir man taip bus. Bet kol kas nejaučiu tokio noro, – ramiai kalbėjo krepšininkas. – Jeigu žaisčiau, tai norėčiau žaisti gero lygio komandoje ir jausti malonumą, o ne nuolatinius skausmus, kurie priverstų galų gale karjerą baigti patyrus sunkią traumą. Todėl geriau karjerą baigsiu anksčiau, bet galėsiu su dukromis nuvažiuoti paslidinėti į kalnus ar važinėti dviračiu."

Rugpjūtį jis stebėjo Kaune vykusį Europos jaunučių čempionatą, Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės rungtynes su Latvija ir teigia nejutęs jokio virpuliuko, kuris galbūt išduotų giliai pasąmonėje slypinti norą žaisti.

"Ateina nauja karta, jauni, ambicingi žaidėjai. Ir pats krepšinis su jais po truputį keičiasi. Todėl, manau, pats laikas užleisti vietą jaunimui", – D.Adomaičio balse nebuvo juntama jokio kartėlio.

Tikslas – tapti treneriu

Didžiajam krepšiniui ištarti "sudie" D.Adomaičiui nebuvo sunku ir dėl to, kad jau keletą metų jis aiškiai žinojo, ką norėtų veikti ateityje, – būti treneriu. Dėl to ketina grįžti į Vilniaus pedagoginį universitetą baigti kadaise dėl profesionalaus krepšinio mestų studijų.

"Tam jau rengiausi keletą metų. Be to, dirbdamas su įvairiais aukščiausio lygio treneriais, turinčiais skirtingą krepšinio filosofiją, daug ką suguldžiau į užrašus. Dabar labai įdomu juos pavartyti, bet būtų dar įdomiau visa tai pritaikyti praktikoje", – kalbėjo D.Adomaitis.

Trenerio karjeros jis nenorėtų pradėti nuo vaikų ar jaunimo komandų: "Visa didžioji mano patirtis sukaupta vyrų krepšinyje. Manau, kad vyrams geriausiai galėčiau perteikti tai, ką noriu. Vaikų ir jaunimo krepšinyje pati sistema kitokia, kitokios treniruotės. Norint dirbti su vaikais reikėtų papildomų žinių ir net studijų."

Diplomą Dainius ketina įsigyti: "Jeigu būčiau turėjęs galimybę ir profesionaliai žaisti, ir mokytis, diplomą jau seniai būčiau turėjęs. Bet studijuodamas išvykau žaisti į Kauno "Žalgirį", vėliau – į užsienį. O neakivaizdinių ar studijų nuotoliniu būdu tuo metu nebuvo, tad mokslą dėl didžiojo sporto teko paaukoti."

Idealas – J.Kazlauskas

D.Adomaičio treneris idealas yra Jonas Kazlauskas. Būtent su šiuo specialistu, žaisdamas "Žalgiryje" ir Lietuvos rinktinėje, jis iškovojo didžiausias karjeros pergales.

"Vieną išskirti iš visų, su kuriais teko dirbti, būtų sunku. Vis dėlto Jonas Kazlauskas buvo pirmasis aukščiausio lygio treneris, palikęs man gilų įspūdį. Jis man ir išliko pats geriausias. J.Kazlauskas – treneris iš didžiosios raidės. Jam jaučiu pagarbą ir kaip treneriui, ir kaip žmogui. Man yra tekę sutikti ir daugiau labai gerų trenerių, išmanančių krepšinį, bet ne su visais jais buvo įmanoma bendrauti žmogiškąja prasme."

Kalbas apie jo būsimą darbą Vilniaus "Sakaluose" Dainius vadina gerokai perdėtomis: "Su Eriku (buvusiu krepšininku E.Kučiausku, tapusiu "Sakalų" vyriausiuoju treneriu – red. past.) pasikalbame kaip draugai, bet apie darbą "Sakaluose" nekalbėjome. Turiu kitokių planų."

Vis dėlto jis neneigė, kad tie planai susiję su trenerio darbu, nors kol nėra nieko konkretaus, daugiau ką nors atskleisti D.Adomaitis nenorėjo.