Pastaruosius kelis mėnesius N.Lukošiūnas savo klube "One Blood" praleidžia turbūt daugiau laiko nei namuose. Kauniečiui atsikvėpti neleidžia po karantino klubą užplūdę sporto entuziastai. Juos Nauris treniruoja su broliu Herkumi – K1 Lietuvos, Baltijos ir Europos čempionu, mišrių kovos menų (MMA) kovotoju.

Dar daugiau prakaito broliai Lukošiūnai išlieja per bendras treniruotes su boksininku Eimantu Stanioniu. Iš Jungtinių Amerikos Valstijų grįžęs bokso profesionalas ruošiasi naujiems karjeros už Atlanto iššūkiams.

Ambicingus planus užsienyje bei Lietuvoje puoselėja ir broliai.

"Šiuo metu mūsų su broliu gyvenimo režimas artimas optimaliam. Intensyvumas nėra priešvaržybinis, bet darbas vyksta nuolat. Neseniai buvome treniruočių stovykloje Birštone, vėliau kiek atsipūtėme pajūryje, o dabar daugiausia plušame klube. Man krūvius šiek tiek ribojo riešo trauma, kurią patyriau per treniruotes, bet raiščiai baigia sugyti, tad greit galėsiu darbuotis visa jėga", – pasakojo N.Lukošiūnas.

– Lietuvoje galiojęs karantinas ypač skaudžiai atsiliepė sporto klubų veiklai. Kai kurie jų užsidarė visam laikui. Kaip pandemijos laikotarpį išgyveno "One Blood"?

– Pagal nustatytą tvarką buvome užsidarę du ar tris mėnesius, nes negalėjome vykdyti jokios veiklos. Tačiau vėliau žmonės grįžo dar labiau motyvuoti, išsiilgę sporto. Ne veltui sakoma: kažką įvertini tik to netekęs. Įprastai vasaromis lankytojų srautai labai sumažėdavo, o šiemet darbuojamės išsijuosę. Žvelgiant į artimiausią ateitį, jei koronavirusas ir sugrįš, tikiuosi, kad visiškai užsidaryti nebereikės, galėsime dirbti laikydamiesi saugos taisyklių.

Broliai: Nauris ir Herkus treniruojasi savo klube "One Blood". Justinos Lasauskaitės nuotr.

– Kokie jūsų artimiausi planai?

– Šiuo nelengvu laikotarpiu turime daugiau laiko sau. Galime investuoti į savo žinias, meistriškumo tobulinimą. Todėl su broliu planuojame dalyvauti profesionaliose treniruočių stovyklose užsienyje. Jei nesutrukdys pandemija, aš turėčiau skristi į Tailandą, kur planuoju apie tris mėnesius mokytis K1, MMA bei kitų kovos menų paslapčių. Brolis keliuose Anglijos klubuose ketina gilintis į imtynių subtilybes. Ten jis ne sykį buvęs, gerai užsirekomendavęs, todėl turi galimybę padirbėti ilgiau. Manau, kad tik treniruotės su aukšto lygio varžovais mums padės visapusiškai ūgtelėti. Norint kilti į tarptautinį lygį, būtina išeiti iš komforto zonos, vien Lietuvoje treniruotis neužtenka. Reikia važinėti ten, kur dirba pasaulinio lygio atletai. Ten nėra draugų, esi, kaip sakoma, patrankų mėsa ir turi išsikovoti vietą po saule.

Norint kilti į tarptautinį lygį, būtina išeiti iš komforto zonos, vien Lietuvoje treniruotis neužtenka.

– Aukšto lygio treniruočių partnerį turite ir Lietuvoje. Jūsų klube treniruojasi iš JAV grįžęs E.Stanionis. Kiek jums naudingas bendradarbiavimas su vienu geriausių Lietuvos boksininkų?

– Eimantas mūsų vaikystės draugas, nuo mažens sportuodavome kartu. Dabar kiekvienas siekiame karjeros aukštumų savo sporto šakose. Tačiau galime vienas iš kito daug ko pasimokyti. Kovojant su varžovais mūsų su broliu pranašumai – smūgiai rankomis, o Eimantas apie tai išmano viską. Dažnai treniruojamės tik trise, stengiamės, kad klube tuo metu nieko nebūtų, nes dirbame specifiškai – galima sakyti, vyksta savotiška bokso matematika, kartu analizuojame, koks smūgis kokioje situacijoje būtų efektyviausias, kokiu kampu geriausia smūgiuoti. Per tuos kelis mėnesius treniruočių su Eimantu jaučiamės gerokai patobulėję.

– Treniruotės treniruotėmis, tačiau sportininkui nėra svarbesnio momento už varžybų dieną. Ar jums netrūksta to adrenalino, kurį gaunate ringe?

– Žinoma! Pastarąjį kartą kovojau prieš gerą pusmetį, kai tarptautiniame turnyre susilaužiau plaštaką, bet vis tiek laimėjau. Vėliau teko ištverti operaciją, bet viskas puikiai sugijo. Tad dabar ringo labai trūksta ir emocijų, jaudulio… Yra didelė varžybų trauka, bet turnyrų kalendorius dabar priklauso ne tik nuo mūsų norų.

– Neseniai apie norą susikauti su jumis pareiškė perspektyvus Kauno "Titano" klubo atstovas Matas Pultaražinskas. Ar šį viešą pasisakymą vertinate kaip rimtą iššūkį?

– Kai jauni žmonės yra tokie drąsūs ir mano, kad gali su manimi kovoti, aš taip pat turiu būti atviras jų pasiūlymams. Jei to drąsuolio noras yra tikras, aš nesislėpsiu, tiesiog parodysiu jam, kaip viskas gali baigtis.

– Jūsų svorio kategorijoje dar garsiau skamba Rimkenzo – Dovydo  Rimkaus pavardė. Ar šis jaunuolis išties toks kietas, ar tik skambiais pareiškimais pučia miglą?

– Jis pats mano esąs labai geras. Tik nežinau, ar toks įvaizdis, ar jis išties tokios geros nuomonės apie save? Būtų nesvarbu, jeigu jis nekovotų mano svorio kategorijoje. Tačiau dabar jis tvirtina esąs geriausias, tarsi karalius. To jau negaliu ignoruoti. Manau, kad D.Rimkus tokius savo žodžius privalo įrodyti ringe.

– Nepabūgtumėte mesti pirštinės vadinamam lietuviškajam Conorui McGregorui?

– Nenoriu girtis ar daug kalbėti, bet su juo esu ir kovojęs, ir sparingavęsis per treniruotes. Kas matė tuos susidūrimus, tas žino, kaip viskas baigėsi… Esu pasirengęs bet kada tai pakartoti. Žmonės keičiasi, tobulėja, bet mielai susitikčiau su juo dar kartą. Nesakau, kad jis elgiasi blogai manydamas, kad yra stipriausias, bet kai tai daroma taip garsiai, skambiais pareiškimais… Sakau: esu pasiruošęs,  tegul tik pasako vietą ir laiką. Pamatytume, ko tas varžovas yra vertas – karalius jis ar apsišaukėlis.

– Jei D.Rimkus neišsigąstų ir priimtų iššūkį, pasirengti turėsite daug laiko, nes neseniai užbaigėte ilgą gyvenimo etapą – baigėte ketverių metų studijas Vytauto Didžiojo universitete. Ką šis įvykis jums reiškia?

– Tapau diplomuotu kūrybinių industrijų specialistu. Viena vertus, nusirito tam tikra našta, nes studijos užimdavo daug laiko ir jėgų. Dabar galėsiu labiau susikoncentruoti į sportinę karjerą. Žinoma, įgytos žinios taip pat pravers, nes mokiausi ir ekonomikos, ir komunikacijos dalykų, renginių organizavimo. Turint savo sporto klubą, vystant sportinę karjerą, ši informacija suteiks daugiau teorinių pagrindų ir pasitikėjimo savo jėgomis.