Nors daugumai krepšininkų atostogos dabar tik prasideda, Jonas Valančiūnas skaičiuoja paskutines jų dienas. Jau sekmadienį jis grįš į Torontą, kur lies prakaitą pagal specialiai jam paruoštą programą. Viskas tam, kad jaunasis „Raptors“ vidurio puolėjas taptų dar sunkiau sustabdoma jėga.

„Jau pirmajame savo sezone NBA lygoje J.Valančiūnas suteikė fanams daug malonių vilčių diskutuojant apie jo ir komandos ateitį. Kaip ir kiekvienas naujokas, jis turi silpnybių, kurias reikia sustiprinti, tačiau, J.Valančiūno atveju, gera nusveria bloga“, – rašė NBA apžvalgininkas Christopheris Walderis.

21-erių 213 cm ūgio lietuvio progresą puikiai iliustruoja skaičiai. Pirmąjį mėnesį NBA lygoje – lapkritį – J.Valančiūnas per rungtynes vidutiniškai pelnydavo po 9 taškus, atkovodavo 5,5 kamuolio ir blokuodavo 1,2 varžovo metimo. Paskutinį reguliaraus sezono mėnesį – balandį – šie skaičiai išaugo iki 14,3 taško, 5,7 atkovoto kamuolio ir 2,3 blokuoto metimo.

„Tai, ką mes pamatėme per pirmąjį jo sezoną yra tik aisbergo viršūnė. J.Valančiūno limitas yra tik dangus. Tiesa, iki tobulo žaidėjo jam dar toli, todėl sunkus darbas vasarą turėtų būti ne tik jo, bet ir „Raptors“ trenerių prioritetas. Būtent nuo J.Valančiūno progreso daugiausia priklausys ir „Raptors“ ateitis“, – tęsė Ch.Walderis ir sudarė svarbiausių darbų per vasarą sąrašą J.Valančiūnui.

Sustiprėti fiziškai. Būdamas 213 cm ūgio jis sveria 104 kg. Nors J.Valančiūnas nebijo stumdytis ir dabar, jo kūnas gali būti gerokai tvirtesnis. Tokie varžovai kaip Roy Hibbertas, Joakimas Noahas ar Brookas Lopezas per vasarą tikrai nesuliesės, tad J.Valančiūnui privaloma daugiau laiko praleisti treniruoklių salėje ir užsiauginti daugiau raumenų.

Sumažinti klaidų skaičių. Pirmajame sezone jis klydo po 1,5 karto per rungtynes. Tai penktas blogiausias rezultatas tarp naujokų. Skaičiuojant per 100 jo atakų, J.Valančiūnas kamuolį pamesadavo 17,4 karto, o šis rezultatas yra NBA šimtuko apačioje. Ateityje J.Valančiūnui tikrai nebus lengviau, nes varžovai prieš jį ims ir dvigubinti gynybą, be to, jo žaidimo laikas išaugs, tad klaidų skaičius privalo mažėti, o teisingų sprendimų – didėti.

Pagerinti metimą iš vidutinio nuotolio. Jei mesdamas iš baudos aikštelės (ne toliau nei 3 metrai nuo krepšio) J.Valančiūnas buvo dominuojanti jėga – 60 proc. pataikymas, tai metimai iš toliau yra visiškai kita istorija. Atakuodamas krepšį iš toliau nei 3 metrų jis pataikė vos 41,6 proc. metimų. Nors metimai iš toliau nėra pagrindinis J.Valančiūno ginklas, tačiau pagerinęs šį žaidimo aspektą, gynėjams jis sukeltų tik daugiau galvos skausmo ir išviliotų varžovų vidurio puolėjus iš baudos aikštelės.

Išprovokuoti daugiau pražangų. Taip užtikrintai, kaip J.Valančiūnas, baudos metimus pataikantys vidurio puolėjai yra retenybė NBA lygoje. Tarp lygos naujokų (skaičiuojant kartu su gynėjais) jis buvo net trečias – 78,9 proc. pataikymas. Tiesa, pagal atliktų baudų metimų skaičių (vid. 3,0) – tik 14-as. J.Valančiūnui reikia būti agresyvesniam po varžovu krepšiu. Kita vertus, ir „Raptors“ turėtų dažniau išnaudoti savo vidurio puolėją.

Dažniau pastovėti už save. Natūralu, kad per pirmą savo sezoną J.Valančiūnas buvo linkęs dažniau nusileisti nei pulti draskyti akių varžovams. Tačiau buvo epizodų, kai jis galėjo tvirčiau pastovėti už save. Kodėl šiurkščiau nekirsti per rankas Caronui Butleriui, kai šis akiplėšiškai atėmė kamuolį ir J.Valančiūno, apsimesdamas, jog nori pasveikinti su pergale? Kodėl nepastumti nešvariai žaidžiančio Tylerio Hansbrough, kai šis nuvertė J.Valančiūną ant parketo ir taip vos neatnaujino jo piršto traumos? J.Valančiūnas nėra pastumdėlis ir niekas neprašo jo tapti chuliganu, tačiau kai situacija to reikalauja, šiek tiek akiplėšiškumo ir pasitikėjimo savimi nebūtų blogai.