Vienodi reikalavimai

Trasos konfigūracija, tiesiųjų atkarpų ilgis, įkalnių – nuokalnių ir tramplinų ypatumai diktuoja atitinkamus sprendimus mechanikams reguliuojant "kovinio" automobilio važiuoklę, transmisiją ir netgi slėgį padangose. Todėl akivaizdu, kad triženklį skaičių ratų įveikęs lenktynininkas turės pranašumą prieš varžovą, trajektorijas studijuoti galėjusį tik oficialių treniruočių metu. Ar įmanoma šią neteisybę panaikinti? Kaip FIA užtikrina sąžiningą konkurenciją?

Europos autokroso čempionato karavaną Vilkyčių trasoje birželio 8–10 d. priimsiantis šių lenktynių organizatorius ir "Vilkyčių ASK" vadovas Kazimieras Gudžiūnas teigia, kad panaikinti didelius biudžetus turinčių (todėl galinčių daug laiko ir energijos skirti treniruotėms įvairiose trasose) komandų pranašumo net teoriškai neįmanoma.

Vis dėlto egzistuoja tam tikri saugikliai, kuriuos FIA naudoja siekdama Senojo žemyno pirmenybėse dalyvaujančius sportininkus apsaugoti nuo siurprizų.

"Tam, kad automobilių kroso meistras, atvykęs į jam nepažįstamą trasą, nesijaustų tarsi ledo ritulio pačiūžomis apautas futbolininkas, FIA kelia itin griežtus reikalavimus visoms arenoms ir kas trejus metus inspektuoja, kaip jų laikomasi. Trasų šeimininkams nėra diktuojama, kiek posūkių ar tramplinų joje turėtų būti, tačiau aiškiai apibrėžiami reikalavimai, kokio tiksliai ilgio ir pločio turi būti konkreti trasa, o kalbant apie saugumą užtikrinančius infrastruktūros dalykus fantazijai vietos apskritai nepaliekama", – tikina K.Gudžiūnas.

Kalbant apie saugumą užtikrinančius infrastruktūros dalykus fantazijai vietos apskritai nepaliekama.

Bolidai ir traktoriai

Beje, sąvoka "saugumas" apima ne tik trasą juosiančius atitvarus, jų aukštį, tvirtinimo būdus, vielos tinklo tvoras, turinčias apsaugoti žiūrovus nuo iš po ratų skriejančių akmenų lietaus, ir netgi grunto struktūrą.

"Pastarasis dalykas yra vienas didžiausių galvosūkių visų kroso trasų šeimininkams, nes netgi labiausiai patyrę kelių statybos inžinieriai negali pasakyti, kokiomis proporcijomis molį, žvyrą, skaldą ar kitas medžiagas reikia maišyti, kad itin didelių apkrovų posūkiuose jau po vienos klasės automobilių važiavimo nebūtų išrausiamos gilios provėžos ar išmušamos duobės. Ilgai studijavau kitų šalių praktiką, diskutavau su kelininkais, bet akivaizdu, kad universalaus recepto nėra – čekai, prancūzai, vokiečiai, vengrai renkasi skirtingus sprendimus, kurie turi ir savų pranašumų, ir trūkumų", – atvirauja Vilkyčių ASK vadovas.

Tiesa, net ir neturint tvirto pagrindo, kokiu gali džiaugtis Skandinavijos šalių ralio kroso ir kroso lenktynių organizatoriai, kokybiškai paruošti startui galima visas trasas – skiriasi tik priežiūros algoritmas varžybų metu ir kaina. Tarkim, Vilkyčiuose po kiekvienos visų klasių važiavimų sesijos "kovinius" automobilius ir bagius būtinai turi pakeisti greideriai, grunto volai ir sutankinimo mechanizmai, o tvyrant sausiems orams – dar ir laistymo mašinos. Tai labai brangu, tačiau šių darbų nepadarius, mažesnės galios variklius turintys bolidai sudėtingiausiose trasos vietose greičiausiai pradėtų strigti, o žiūrovai skęstų dulkėse.

Galime didžiuotis

"Pastaraisiais metais mes taip suderinome trasos tvarkymo varžybų metu darbus, kad specialioji technika gruntą tvarkyti pradeda anksčiau, nei sportininkai pasiekia serviso zoną. Dėl trasos lygumo ir atsparumo tiek iš lenktynininkų, tiek iš FIA komisarų ir oficialių stebėtojų sulaukiame tik gerų atsiliepimų. Pastarųjų raporte apie 2017-aisiais vykusį etapą – tik rekomendacijos sekretoriate pastatyti didesnį monitorių, kuriame būtų gyvai transliuojami rezultatai, pasirūpinti interneto ryšio sparta, patobulinti kai kurias procedūras. Bet svarbiausi dalykai, lemiantys varžybų kokybę, pas mus niekuo nenusileidžia kitos Europos trasoms", – pasidžiaugė K.Gudžiūnas.

Pasak jo, lyginant su kitomis automobilių sporto disciplinomis, krosas yra išskirtinai palankus tam, kad visas lenktynių savaitgalis prabėgtų tarsi šeimos ar draugų kompanijos piknikas gamtoje. "Prie mūsiškės trasos yra daugiau nei pakankamai vietos stovyklavietėms įkurti, krėslams pasistatyti ir kepsninėms užkurti, nes su visa iškylos manta galima privažiuoti kone prie pat atitvarų. Šia prasme mes braliukus latvius siunčiame į nokdauną, nes greta Bauskės trasos erdvės itin mažai ir privažiuoti prie pat veiksmo vietos ten net teoriškai neįmanoma. Be to, latviško etapo šeimininkai yra sudarę griežtas sutartis su maitinimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis, kuriose numatyta, kad žiūrovai su savimi negali neštis nei užkandžių, nei gėrimų. Išalkus ar ištroškus viską reikia nusipirkti vietoje. Mes šiuo požiūriu nepalyginti liberalesni, o žiūrovai gali elgtis taip, kaip jiems labiau priimtina: ir ragauti lauko kavinių siūlomą maistą, ir atsivežti tai, ką patys labiausiai mėgsta", – konstatuoja "Vilkyčių ASK" vadovas Kazimieras Gudžiūnas.

Ateinantį savaitgalį Vilkyčiuose vėl pakviesti startuoti ir pagal vadinamosios Nacionalinės klasės techninius reikalavimus paruoštais automobiliais važiuojantys sportininkai, todėl veiksmo čia turėtų būti išskirtinai daug.