"Manau, kad bent viena mano iš Azerbaidžano sostinėje sužaistų partijų tikriausiai praverstų jaunimui kaip tam tikra pamoka", – sakė 70-metis A.Butnorius, su Monako kunigaikštystės rinktine užėmęs 82-ą vietą, o Lietuvos šachmatininkų žaidimą įvertinęs diplomatiškai: potencialas pranoksta rezultatus.

– Dar būdamas Azerbaidžane prisiminiau 2004-ųjų olimpiadą Kalvijoje, Ispanijoje. Buvau antrasis atsarginis, surinkau 3,5 taško iš šešių galimų. O Vaidas Sakalauskas tarp pirmųjų atsarginių pelnė šešis taškus iš septynių, arba 85,7 proc. galimų taškų. Tai mūsų šalies vyrų rekordas, – papasakojo keturių pasaulio šachmatų olimpiadų dalyvis A.Butnorius. – Tada Vaidas iškovojo savo kategorijos aukso medalį. "Tai buvo mano vienintelis kartas, kai žaidžiau olimpiadoje" – lyg apgailestaudamas sakė jis man Baku, tačiau galiausiai nuotaikos radikaliai pasikeitė: jo vadovaujamos Lietuvos šachmatininkės užėmė dvyliktą vietą – kol kas aukščiausią po nepriklausomybės atkūrimo.

– Kaip vertinate asmeninius ir Monako rinktinės, kuriai atstovavote, rezultatus?

– Žaidžiau prie ketvirtosios lentos ir surinkau penkis taškus iš devynių galimų. Sėkmingiau už mane pasirodė du kolegos, kiti du – kukliau. Monako šachmatų federacijos prezidentas Jeanas Michelis Rapaire'as, pasitikęs Nicos oro uoste, manęs paklausė, kokia buvo Baku olimpiada – balta ar juoda? Prieš dvejus metus Norvegijoje įvykusioje olimpiadoje Monako vyrų komanda užėmė 114-ą vietą, dabar – 82-ą. Jeigu reikėtų įvardyti rezultatą spalvų deriniu, sakyčiau – šviesiai juoda.

– Kokių spalvų, jūsų akimis, Lietuvos šachmatininkų rezultatai?

– Manau, kad panašus apibūdinimas tiktų ir mūsiškių rinktinėms: balta spalva – moterų, kitokia – vyrų, tačiau jie turi daug žadančių perspektyvų – itin viltingai nuteikė jaunasis suvalkietis Paulius Pultinevičius. Žvelgiant iš šalies, vyrų komanda man paliko nesuderinto fortepijono įspūdį. Kalbėsiu tik apie savo klubo Kauno "Margirio" atstovus. Didmeistrio Šarūno Šulskio ir tarptautinio meistro Tomo Laurušo pozicijos buvo be reikalo sukeistos: Tomui antroji lenta skirta kiek per anksti, o Šarūnui trečioji, matyt, netapo didelio sportinio įkvėpimo šaltiniu. Be to, gaila, kad JAV universitetas neišleido į olimpiadą mūsų tarptautinio meistro Tito Stremavičiaus – vyrų ekipos šansai būtų buvę didesni. Kita vertus, sporto mokyklų prestižą pakėlė trenerio Rolando Martinkaus auklėtinis P.Pultinevičius – penkiolikmetis surinko septynis taškus iš devynių ir įvykdė tarptautinio meistro normatyvą. Deimantės Daulytės prie antrosios lentos laimėta bronza gražiai papildo po truputį augančią Lietuvos olimpinių trofėjų kolekciją. Pradėdamas 1931-aisiais, suskaičiavau jau septynis medalius: Markas Luckis – du bronzos, Leonardas Abramavičius – sidabro, V.Sakalauskas – aukso, Viktorija Čmilytė-Nielsen – du aukso ir galiausiai D.Daulytė – bronzos. Gaila, kad šį kartą V.Čmilytė-Nielsen nežaidė viso turnyro. Tai atsiliepė ir komandai: pirmuosius penkis ratus lietuvės, žaidusios keturiese be atsarginės, prieš finišą akivaizdžiai pavargo. O juk net vėliau į Baku atvykusi Viktorija spėjo surinkti penkis taškus iš šešių galimų! Todėl, įvertinus visas aplinkybes, moterų komandos dvylikta vieta – nuostabus rezultatas.

– Lietuvos vyrų rinktinės kapitono pareigos buvo patikėtos V.Čmilytės-Nielsen sutuoktiniui danui Peteriui Heinei Nielsenui, kuris yra ir pasaulio čempiono norvego Magnuso Carlseno treneris. Galbūt tai dar vienas optimistinis užtaisas mūsų šachmatų ateičiai?

– Reikėtų pasistengti, kad P.H.Nielsenas ilgėliau užsibūtų prie vyrų rinktinės. Jeigu jį apsuptų bent keli mūsų talentingi, smalsūs jaunuoliai, Peteriui toks pedagoginis darbas galbūt taptų prasmingesnis. Džiugu, kad turime saviškį aukščiausio lygio šachmatų forumuose – juk P.H.Nielsenas padeda M.Carlsenui ruoštis mačui su rusu Sergejumi Kariakinu dėl pasaulio čempiono titulo. Dvikova numatyta Niujorke lapkričio 11–30 d. Beje, M.Carlsenas olimpiadoje sužaidė dešimt partijų, surinko 7,5 taško – 75 proc. galimų taškų. Pasaulio čempionui tai nėra per kuklus rezultatas. Be to, Magnusą ribojo būsimas mačas, jis negalėjo atskleisti savo teorinių ruošinių, bet patyrė mažą reitingo nuostolį – tik –4. S.Kariakinas surinko šešis taškus iš devynių.

– Daugumai sporto žurnalistų Baku pagrindinė moterų varžybų herojė buvo mūsų kaimynė – Latvijos finansų ministrė Dana Reizniecė-Uozuola. Ką pasakytumėte apie ją?

– Ji – nepaprasta šachmatininkė, kaip ir mūsų Viktorija. Latvė blykstelėjo nugalėjusi pasaulio čempionę kinę Yifan Hou. Pagalvojau: tėveliai turėtų užimti eilę savo atžaloms į šachmatų būrelius ir mokyklas, nes šis žaidimas puikiausiai atskleidžia asmenybės intelektualines galias, plėtoja talentus, plečia kultūros horizontus, ugdo garbingos konkurencijos įgūdžius. Šachmatai lydi žmogų visą gyvenimą, ir paaiškėja, kad mėgėjiškumas puikiausiai konkuruoja su profesionalizmu, o žmogus tampa nepriklausomas nei nuo vyriausybės sporto politikos, nei nuo privačių finansavimo šaltinių. Apie tai grįžęs iš Baku pirmiausia pasakiau Lietuvos šachmatų mokyklos vadovui Donatui Pilinkui, kad pasinaudotų tokia propaganda, nors ir be jos šachmatų plėtra mūsų šalies mokyklose vyksta sėkmingai – bendradarbiaujama jau su trylika savivaldybių.

– Ar spėjote pasižvalgyti po atsinaujinusį Baku?

– Deja, dažniausiai mačiau autobusą, vežiojusį į varžybas ir atgal į viešbutį, kompiuterį ir kasdien vis kitą varžovą – neretai iš egzotinių šalių ir paprastai kelis kartus jaunesnį už mane. Dar įsidėmėjau draudimus į varžybų salę nesinešti savo rašiklio, laikrodžio, nurodymą įspėti teisėją, kai prireikdavo nueiti į tualetą. Prie šachmatų lentos nebuvau užmigęs, kaip apie savo vieną varžovą yra rašęs mūsų klasikas Vladas Mikėnas, tačiau turiu prisipažinti – ir dėl to kalta ne tiek

atmintis, kiek įpročio jėga: kartą buvau prisėdęs prie Lietuvos komandos ketvirtosios lentos staliuko. Gerai, kad niekas nepastebėjo.

Faktai ir skaičiai

42-ojoje pasaulio šachmatų olimpiadoje Baku (Azerbaidžanas) dalyvavo 180 vyrų rinktinių (894 žaidėjai) iš 175 šalių ir 142 moterų komandos (693 žaidėjos) iš 138 valstybių. Olimpiadoje debiutavo Eritrėjos, Kosovo ir Pietų Sudano šachmatininkai.

Moterų komandų varžybas laimėjo Kinijos šachmatininkės (20 tšk.). Antrą vietą užėmė lenkės (17 tšk.), trečią – ukrainietės (17 tšk.).

Lietuvos rinktinė, kurią sudarė V.Čmilytė-Nielsen, D.Daulytė, Salomėja Zaksaitė, Daiva Batytė ir Laima Domarkaitė, užėmė dvyliktą vietą (15 tšk.). Tai kol kas sėkmingiausias lietuvių pasirodymas pasaulio šachmatų

olimpiadose po nepriklausomybės atkūrimo.

D.Daulytė prie antrosios lentos pasiekė trečią rezultatą ir pelnė bronzos medalį. Auksą iškovojo rusė Valentina Gunina, sidabrą – kinė Wenjun Ju. Ketvirta – buvusi pasaulio čempionė ukrainietė Marija Muzičiuk.

Anglijos komanda, kuriai atstovavo Dagnė Čiukšytė, užėmė 59-ąją vietą.

Vyrų komandų varžybas laimėjo JAV šachmatininkai, surinkę 20 taškų iš 22 galimų. Tiek pat taškų surinko, tačiau pagal papildomus rodiklius antrą vietą užėmė Ukrainos atstovai, treti liko rusai (18 tšk.). Pasaulio čempiono Magnuso Carlseno atstovaujama Norvegijos rinktinė užėmė penktą vietą (16 tšk.).

Lietuvos komanda, kurią sudarė Tomas Laurušas, Eduardas Rozentalis, Š.Šulskis, Vidmantas Mališauskas ir penkiolikmetis P.Pultinevičius, buvo65-oji (12 tšk.).