Skynė titulus

Olimpiados startai pamažu grimzta į praeitį, tačiau Lietuvos lengvaatlečiai neleidžia apie save pamiršti. Praėjus vos porai savaičių po pasirodymo olimpinėje Rio trasoje bėgikė Diana Lobačevskė triumfavo Meksiko maratone. Lietuvė, distanciją sukorusi per 2 val. 40 min. 32 sek., artimiausias iš kelių tūkstančių varžovių aplenkė visu kilometru.

A.Gudžius taip pat nuskynė tarptautinių varžybų laurus. Tai, ką realiai gali geriausias 2015-ųjų Lietuvos lengvaatletis, jis įrodė praėjusį savaitgalį Piarnu mieste. 25-erių kaunietis užėmė pirmąją vietą, aplenkdamas geriausius šeimininkų atstovus Martiną Kuperį ir Gerdą Kanterį. Pastarieji įrankį metė atitinkamai 63,56 m ir 63,50 m. Lietuvio diskas skriejo daugiau nei metru toliau (64,78 m).

Olimpiados finale A.Gudžius su kukliais 60,66 m tenkinosi dvyliktąja pozicija, o abu estai liko šalia prizininkų pakylos. M.Kuperis (66,58 m) buvo ketvirtas, o 2008 m. Pekino olimpinių žaidynių čempionas G.Kanteris (65,10 m) – penktas.

Tarsi įrodydamas savo tikrąją jėgą A.Gudžius jau po žaidynių rengtose treniruotėse S.Dariaus ir S.Girėno stadione diską švystelėjo netoli 70 m ribos.

"Nenorime nieko žadėti, bet kitą sezoną Andrius gali pasiekti labai rimtų rezultatų", – teigė A.Gudžiaus treneris Vaclovas Kidykas.

Išgelbėjo ir batas

Rio de Žaneire savo auklėtinį palaikęs buvęs žinomas disko metikas neabejoja, kad galingus metimus buvęs pasaulio jaunimo čempionas galėjo atlikti ir Brazilijoje, tačiau jam atsiliepė sunki kojos trauma. Nors kaunietis laimėjo lenktynes su laiku ir įšoko į jau įsibėgėjusį Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių traukinį, jis nespėjo tobulai nušlifuoti metimo technikos. Paprastai disko metikai tokioms tikslinėms treniruotėms skiria ne vieną ir ne du mėnesius, o lietuvis turėjo vos porą savaičių.

Du stresiniai pėdos lūžiai, kurių paskutinis užklupo balandžio mėnesį, tapo sunkiu išbandymu, sujaukusiu viso ketverių metų ciklo planus. Vis dėlto A.Gudžius ir V.Kidykas kupini ryžto įrodyti, kad 12-oji vieta olimpiadoje toli gražu ne aukščiausia kauniečio galimybių riba. Juolab kad verždamasis į žaidynes jis pademonstravo ne tik geležinę valią, bet ir sumanumą.

"Kai Andriui po antro lūžio sugipsavo koją, gydytojai neleido tris mėnesius minti pėdos. Tai reiškė, kad olimpiada jam nuplaukė. Tačiau jis ėmė mąstyti, ką čia padarius. Ir sumąstė. Vyrukas namuose rado keliais dydžiais per didelį specialų sportinį batą, kurį jam per klaidą buvo atsiuntę. Į tą 53 dydžio batą kaip tik tilpo koja su langete. Taip jis pamažu pradėjo treniruotis. Jei ne ta idėja ir tas lyg tyčia turėtas batas, olimpiadą būtų tekę išvis praleisti", – pasakojo V.Kidykas.

Pritrūko savaitės

– Kodėl tuoj po olimpinių žaidynių nuvykote į kuklias varžybas Estijoje. Ar tai buvo savotiška moralinė kompensacija dėl nesėkmės Rio? – pasiteiravome trenerio.

– Mes dar seniau planavome, kad po olimpiados dalyvausime dar kokiose dvejose trejose varžybose, bet galiausiai nusprendėme, kad pakaks ir pasirodymo Estijoje. Juolab kad dabar liko tik Deimantinės lygos etapai, į kuriuos lengvaatlečiai kviečiami atsižvelgiant į reitingus. Andrius tokio kvietimo neturi. Nebent gautų išimties tvarka, jei būtų tapęs žaidynių prizininku. Gal tada jam kaip nors rastų vietą (juokiasi – aut. past.).

– Piarnu A.Gudžius dar sykį įrodė, kad jo prastas rezultatas olimpiados finale buvo labiau atsitiktinumas nei tendencija.

– Kad jūs būtumėte matę, kaip Andrius tai olimpiadai ruošėsi! Juk jis tik likus savaitei iki žaidynių treniruočių stovykloje Palangoje ištraukė koją iš langetės! Iki tol visą laiką treniravosi su šiuo įtvaru. Įsivaizduokite, kaip tai apsunkina judesius, turi įtakos metimo technikai. Vasaros viduryje jis mane įkalbėjo pasimatuoti tą įtvarą. Tada tikrai įsitikinau, kad tas žmogus – geležinės valios. Mėtyti diską su, galima sakyti, gipsuota koja! Iki olimpiados turėjome gal šešias treniruotes be langetės. Ir tai dar nebuvome tikri, ar elgiamės teisingai. Iš pradžių aš jį atkalbinėjau: tris mėnesius mėtei su langete, o dabar staiga – be? Juk neturi laiko persiorientuoti, priprasti. Bet po paros jis jau apsisprendė tvirtai. Jei būtume turėję bent dar vieną savaitę…

– Ar po tokio išbandymų kupino sezono Andrius neatrodo palūžęs?

– Tos dvi iš eilės patirtos traumos Andriui buvo didžiulis psichologinis smūgis, bet jis atsilaikė. Jis yra patenkintas, kad per tokį juodą sezoną sugebėjo patekti į olimpiados finalą. Grįžęs iš Brazilijos jis S.Dariaus ir S.Girėno stadione numetė 68,60 m. Mane kaip trenerį, pedagogą tai nepaprastai nudžiugino. Vadinasi, jis nepalūžo, pasiekė išties gerą sportinę formą. O dėl kito sezono… Nenustebsiu, jei jis įveiks 70 m ribą. Ir ne kartą.