Skelbiama, kad lietuvė pažeidė pasaulinio antidopingo kodekso 2.4 straipsnį, pagal kurį tris kartus per vienerius metus nurodytoje vietoje jos nesurado dopingo kontrolieriai.

Gegužės 22-ąją apie savo pasitraukimą iš sporto pranešusi R.Meilutytė buvo įtraukta į FINA Registruotąjį testuotinų sportininkų sąrašą.

Vadovaujantis Pasaulinio antidopingo kodeksu ir Lietuvos antidopingo taisyklėmis, jame nurodyti sportininkai privalo pateikti tikslią informaciją apie savo buvimo vietą ir laikytis jų buvimo vietai keliamų reikalavimų. Tokia informacija turi būti pateikiama Antidopingo administravimo ir valdymo sistemoje (ADAMS).

Šioje sistemoje I grupės sportininkai (priklausantys olimpinių sporto šakų nacionalinėms komandoms ir pripažintoms nacionalinėms federacijoms) privalo nurodyti savo kontaktinius duomenis, treniruočių laiką ir vietą bei vieną valandą per dieną, kuriuo metu jie tikrai gali būti pasiekiami testuoti. Ši valanda turi būti numatyta tarp 6.00 ir 23.00 val. Taip pat būtina nurodyti gyvenamąją vietą, kurioje jie būna iki konkrečios dienos pabaigos, el. pašto adresą, pašto adresą, varžybų, kelionių, treniruočių informaciją. Šis buvimo vietos aprašymo būdas yra privalomas kiekvieną ketvirčio dieną. Pasikeitus aplinkybėms, informaciją galima atnaujinti bet kuriuo metu.

Išskyrus nepaprastas aplinkybes, visas testavimas ne varžybų metu atliekamas be jokio išankstinio įspėjimo.

R.Meilutytė buvo nepasiekiama dopingo kontrolierių nurodytu adresu per privalomą vieną valandą trečią kartą per pastaruosius 12 mėnesių:

1 praleistas testas: 2018 m. balandžio 22 d.

2 praleistas testas: 2018 m. rugpjūčio 19 d.

3 praleistas testas: 2019 m. kovo 28 d.

Remiantis Pasaulinio antidopingo kodekso 2.4. straipsniu, bet koks Registruotajame testuotinų sportininkų sąraše esančio sportininko trijų praleistų testų ir (arba) pranešimo nepateikimo atvejų derinys, kaip apibrėžta Tarptautiniame testavimo ir tyrimų standarte, per dvylikos mėnesių laikotarpį laikomas antidopingo taisyklių pažeidimu.

Šį sprendimą per ne vėliau kaip 21 dieną dar galima skųsti Tarptautiniam sporto arbitražo teismui, tačiau R. Meilutytė jau anksčiau FINAi yra oficialiai pateikusi pranešimą apie savo karjeros pabaigą.

Iki 2012 metų olimpinių žaidynių Rūta Meilutytė dėl amžiaus apribojimų negalėjo startuoti nei Europos jaunimo, nei suaugusiųjų čempionatuose, tačiau teisę dalyvauti Londono olimpinėse žaidynėse išsikovojusi tada dar niekam nežinoma plaukikė iš Lietuvos tapo sensacija – būdama vos 15 metų laimėjo olimpinį auksą 100 m krūtine nuotolyje. R. Meilutytė tapo jauniausia 100 m plaukimo krūtine distancijos olimpine čempione ir pirmąja nepriklausomos Lietuvos plaukike, iškovojusia olimpinį medalį. Nuo tada prasidėjo R. Meilutytės dominavimas tarptautinėse arenose.

Pasaulio čempione Rūta tapo šešiolikos – 2013 metų pasaulio plaukimo čempionate, kur moterų 100 m plaukimo krūtine pusfinalyje distanciją įveikė per 1 min. 4,35 sek. ir pasiekė pasaulio rekordą.

Būdama septyniolikos, Rūta tapo pirmąja ir vienintele plaukike istorijoje, bent kartą laimėjusia tuo metu visus įmanomus svarbiausius tarptautinius jaunimo ir suaugusiųjų plaukimo čempionatus.

Per savo karjerą Rūta Meilutytė svarbiausiose tarptautinėse varžybose iškovojo net 20 aukso, 10 sidabro ir 1 bronzos apdovanojimą.

Jai iki šiol priklauso pasaulio plaukimo rekordas moterų 100 m krūtine rungtyje trumpame baseine bei Europos rekordai 50 ir 100 m krūtine distancijose tiek ilgame, tiek trumpame baseine.