Eurolygos finalo ketverto turnyre krepšinio teisėjas Romualdas Brazauskas bus labiausiai patyręs iš savo kolegų. Tačiau, nepaisant milžiniškos patirties, jaudulys arbitrui taip pat yra nesvetimas.

48 metų R.Brazauskas Eurolygos finaliniame etape teisėjaus penktąjį kartą, o įskaičiavus ir laiką, kai šias varžybas rengė FIBA, – vienuoliktąjį. Penkis kartus jis švilpė Eurolygos finalo dvikovoms, penkis – pusfinalio. Vilniečio karjeroje buvo ir du olimpinių žaidynių finalai.

Šių metų Eurolygos finalo ketverto turnyras gegužės 1–3 d. vyks Berlyne (Vokietija). Pirmajame pusfinalyje penktadienį kausis "FC Barcelona Regal" (Ispanija) ir Maskvos CSKA (Rusija) su Ramūnu Šiškausku, antrajame – Pirėjo "Olympiakos" (Graikija) ir Atėnų "Panathinaikos" (Graikija) su Šarūnu Jasikevičiumi.

– Ar jums Eurolygos finalo ketverto turnyras jau yra eilinės varžybos, ar vis dėlto – išskirtinis įvykis? – pasiteiravome R.Brazausko.

– Sakyčiau, teisėjams, kaip ir sportininkams, malonu nueiti visą sezono kelią iki pabaigos. Jį sėkmingai įveikus, kitą sezoną pradedi su naujais iššūkiais. Nors man tai jau toli gražu ne pirmas kartas, malonu, kad esu pakviestas teisėjauti Eurolygos finalo ketverto turnyre ir sezono pabaigoje galiu dar ką nors gero nuveikti.

– Jaučiate, kad tokio lygio varžybose sunkiau teisėjauti nei, tarkime, reguliariojo sezono kovoms?

– Be abejo. Didžiulis susidomėjimas tokiomis varžybomis dar labiau didina atsakomybę. Išėjęs į aikštę iki šiol visada jaučiu jaudulį, tačiau prasidėjus rungtynėms jis iškart praeina.

– Ar teisėjo darbo sėkmė priklauso nuo kitų dviejų partnerių?

– Žinoma. Mes taip pat esame komanda ir nuo mūsų veiksmų darnos nemažai priklauso. Yra teisėjų, kuriais pasitikiu 100 proc., yra tokių, kurie truputį silpnesni kaip asmenybės ir jiems truputį sunkiau bendrauti su žaidėjais ir treneriais, todėl turi būti pasirengęs padėti. Yra daugybė situacijų, niuansų, kurias reikia jausti kiekvienose rungtynėse.

– Garsiausi Europos treneriai moka ir mėgsta spausti arbitrus. Kokių poveikio priemonių jiems sudrausminti turite?

– Mano poveikio priemonės treneriams per daugelį metų patikrintos ir išbandytos. Visus trenerius pažįstu ir kiekvienam taikau atskirą bendravimo receptą. Finalo ketverto turnyras išsiskiria savo specifika ir svarba – pralaimėjęs rungtynes, pasitaisyti galėsi tik kitą sezoną, todėl pergalės siekiama visais būdais. Todėl ir teisėjai atitinkamai reaguoja: kai kurias smulkmenas žaidėjams ir treneriams per reguliariojo sezono rungtynes gali leisti, o atkrintamosiose ir finalo ketverto varžybose to daryti nebegali. O trenerių spaudimas mums per tokias rungtynes neretai būna dirbtinis, mes tai matome ir suprantame. Daryti spaudimą teisėjui yra tarsi ir trenerio darbo dalis. Bet dažnai treneris elgiasi taip, kaip jam leidžia teisėjas. Jeigu arbitras nereaguoja į trenerio elgesį, šis eina toliau. Jeigu teisėjas stabdo jį, kol aistros dar labiau neįkaito, treneris nurimsta, nes supranta, kad jo elgesys gali tiesiogiai atsiliepti komandai.

– Ar teisėjų režimas ir dienotvarkė finalo ketverto varžybose yra kuo nors išskirtiniai?

– Tie dalykai yra beveik tokie patys, kaip ir teisėjaujant įprastoms rungtynėms. Dienotvarkė paprasta: pusryčiai, laisvas laikas, pietūs, miegas, rungtynės. Šeštadienį, per laisvą dieną, dar bus pusfinalio rungtynių peržiūra ir išsamus aptarimas, nes trumpai varžybas aptariame ir joms tik pasibaigus.

– Kada bus žinoma, kas teisėjaus pusfinaliams?

– Teisėjų susirinkimas numatytas Berlyne balandžio 30-osios vakare, tuomet ir bus paskelbta, kurie iš mūsų teisėjaus pusfinalyje. Kas teisėjaus finale, sužinosime šeštadienį.