Atlaikytų ne kiekvienas

„Iron Sky“ (lietuviškai – „Geležinis dangus“) galėtų vadintis holivudinis aštraus siužeto trileris. Kaunietis E. Banikonis, auginantis sūnus Aironą ir Skajų, taip pavadino savo kovos menų klubą. Sujungė vaikų vardus ir sukūrė gražų sąskambį.

Dabar „Iron Sky“ klubo duris bent kartą per savaitę praveria ne tik pats sportininkas ir jo šeimos nariai, bet ir arti 100 lankytojų. Jie – nuo mažiausių vaikų iki brandaus amžiaus atletų – gilina kovos menų žinias. Ten pat sportuojančios mergaitės ir merginos per treniruotes dailina ir savo kūno linijas – visi randa sau įdomų užsiėmimą.

„Turime nemažą kovos menų salę, bokso kriaušių, letenų, pirštinių, – įrangą ir ekipuotę vardijo pašnekovas. – Yra ir svarmenų kampelis. Visi lankytojai randa kur išlieti prakaitą.“

Paklaustas, ar jo treniruotės yra sunkios, atletas teigė krūvius pritaikantis pagal kiekvieno lankytojo galimybes. Juk toli gražu ne kiekvienas sugebėtų dirbti taip pat kaip pats E. Banikonis – daugkartinis pasaulio ir Europos kikbokso čempionatų prizininkas.

Dažnas kovotojo rytas prasideda statybose, kur jis prižiūri vidaus apdailos meistrų darbą.

Įprastu sezono metu jis prakaitą lieja kasdien, dažniausiai apsiribodamas viena treniruote per dieną.

Tačiau rengdamasis varžyboms atletas krūvių apimtį padidina kelis kartus. Gerą mėnesį prieš turnyrą vyras salėje, galima sakyti, apsigyvena. Net trys treniruotės kasdien – toks jo pasirengimo varžyboms grafikas. Ilgo kroso bėgimas, vėliau – kruopštus kovos elementų tobulinimas, o vakare – jėgos, ištvermės ir greičio treniruotė su svarmenimis.

Sužavėjo kino žvaigždė

Vardydamas savo pasiekimus E. Banikonis pirmiausia pamini 2015-ųjų Anglijos muaitai čempiono titulą ir metais vėliau laimėtą Europos mišrių kovos menų (MMA) čempiono vardą. Tačiau tai, pasak jo, tik pradžia.

Kur kas vertingesni du jo laimėti pasaulio kikbokso čempionato bronzos medaliai, vėliau – Europos kikbokso pirmenybių auksas ir šiemet nuskinta pergalė Pasaulio kikbokso organizacijų asociacijos (WAKO) taurės varžybose. Šiame turnyre Austrijoje lietuvis triumfavo vyrų K-1 svorio kategorijoje iki 91 kg. Jis ketvirtfinalyje nugalėjo vokietį Jonathaną Iruretą, pusfinalyje įveikė belgą Lionelį Bady, o vėliau laimėjo lietuvišką finalą prieš Arnoldą Škelevą.

Šalia oficialių čempionatų apdovanojimų sportininko kolekcijoje yra ir prizų iš laimėtų komercinių kovų ir turnyrų.

Visų trofėjų galbūt nė nebūtų, jei ne vaikystės svajonė.

Karjera: E. Banikonio sportinių trofėjų kolekcijoje – MMA, muaitai, kikbokso ringuose iškovoti titulai ir prizai. / „Iron Sky Gym“ nuotr.

Į kovos menus E. Banikonis atėjo Lietuvoje gana įprastu keliu. Iš pradžių, būdamas paauglys, lankė populiarias karatė treniruotes „Stoiko“ klube. Vėliau išbandė bokso ringą, MMA narvą, kol galiausiai apsistojo ties kikboksu.

„Vaikystėje susižavėjau Bruce’u Lee. Mačiau turbūt visus filmus su šiuo legendiniu kovotoju ir aktoriumi. Mintyse sau kartodavau, kad suaugęs būsiu kaip jis arba dar geresnis. Nesakau, kad tapau geresnis, bet svajonę tapti stipriu kovotoju įgyvendinau. Manau, kad būdamas 33-ejų dar galiu augti ir kopti į meistriškumo viršūnę“, – sakė pašnekovas.

Gerumas sugrįžta

Pasak E. Banikonio, profesionaliam sportui reikia nemažai lėšų. Pavyzdžiui, vien išvyka į pasaulio taurės varžybas Austrijoje jam kainavo per 1 tūkst. eurų. Kur dar ilgas pasirengimas, sporto inventorius, kokybiškas maistas ir papildai?

Pasirinkimas: klube „Iron Sky“ ir vasaros stovyklose sportuoja skirtingo amžiaus kovos menų entuziastai./  „Iron Sky Gym“ nuotr.

Todėl gyvenimui jis užsidirba kitoje srityje. Dažnas kovotojo rytas prasideda statybose, kur jis prižiūri vidaus apdailos meistrų darbą. Jei trūksta rankų ar spaudžia įsipareigojimų grafikas, sportininkas nesibodi padirbėti ir pats. Pasiraitojęs rankoves jis suka gipso plokštes, atlieka kitus darbus.

„Šią sritį neblogai išmanau, todėl padedu kolegoms. Reikia pasilikti jėgų ir treniruotėms, bet kai labai norisi, viskas suderinama“, – pasakojo jis.

Pagrindiniai vyro darbų užsakovai ne Lietuvoje, o Anglijoje, jam tapusioje antraisiais namais. Kai nebūna tėvynėje, treniruotes klube jis perleidžia vienam savo asistentų, taip pat profesionaliam kovotojui.

Dirbdamas su vaikais E. Banikonis prisimena savo vaikystę. Augdamas paprastoje šeimoje gimtuosiuose Kėdainiuose jis ne iš nuogirdų žinojo apie sunkiai uždirbamų pinigų vertę. Tad ir dabar atletas padeda ne vienam gabiam jaunajam sportininkui.

„Vaikai yra atviri ir nuoširdūs. Pasisako, kas jų šeimoje negerai ar kad neturi pinigų treniruotėms. Tokiais atvejais leidžiame treniruotis nemokamai. Kartais nuperkame drabužių, buvome padovanoję dviratį, kad turėtų kuo į treniruotes važinėti. Manau, toks gerumas sugrįžta“, – įsitikinęs E. Banikonis.