Į pirmąjį savo startą sudėtingiausiose pasaulio lenktynėse vilnietis išsiruošė prieš septynis metus. Latviškas visureigis „OsCar“, galimai reikalingų daiktų lagaminai, aiškiai reiškiamos sportinės ambicijos – tokios buvo ano meto nuotaikos. Dabar viskas atrodo kitaip.

„Septyneri metai yra ilgas kelias ir per jį mes supratome, kas iš tiesų yra Dakaras. Tąkart mes važiavome galvodami, kad žinome, o dabar jau tikrai žinome, bet tikrai ne viską. Yra netgi mano amžiaus žmonių, kurie maratone startuoja 15 kartą, tad jie neabejotinai patyrė dar daugiau, – pasakoja sportininkas. – Mes rinkomės tempą, kuris buvo per didelis maratonui ir tai buvo vieną esminių mūsų klaidų, lėmusių visas kitas negandas“.

Sportininkas mano, jog išmoktos pamokos padėjo pasirinkti tinkamą komandos kelią, o visus metus trunkantis darbas padės siekti užsibrėžtų tikslų.

Nors startas 2013-aisiais nebuvo pirmasis išbandymas dykumose, tai buvo pirmas tokios trukmės nuotykis. B. Vanagas prisimena, kaip kraudamas lagaminus netruko susirinkti net tokių smulkmenų, kaip kosmetinės žirklės. Dabar komanda keliauja stipriai išlengvinusi savo bagažą.

„Mano lagamine rasite komandos aprangos ir apatinės aprangos komplektus visoms kelionės dienoms, akinius ir kremą nuo saulės, pasą, vairuotojo pažymėjimą, bei sportininko licenciją. Be abejo, vežamės šiek tiek grynųjų pinigų, banko kortelių, dantų šepetėlį. Vienas iš dalykų, kurį išmokome įsidėti ir kuris nuo šiemet jau tapo privalomu tai slidininko akiniai. Jų poreikį aš išmokau sunkiuoju būdu, kai viename bivuake siaučiant smėlio audrai, jo pateko man į akis ir patrynus ranka, pasidovanojau sau uždegimą. Jie taip pat labai pravartūs, kai prarandi priekinį stiklą – tokios patirties mes taip pat esame turėję, – pasakojo Benediktas. – Keletą metų iš eilės veždavausi sandalus, kurių net neišpakuodavau, tad jų nebėra, panašus likimas ištiko ir daugelį kitų daiktų, tad to ką išvardinau iš esmės užtenka visam maratonui“.

Nuosavo garderobo išlengvinimu B. Vanagas neapsiribojo ir visus šiuo metus stengėsi rasti optimalius sprendimus visose sferose.

Svarbi pamoka, kurią sportininkas išmoko per septynetą metų, tai komandos kompetencijų svarba.

„Šiemet, jeigu neskaičiuosime automobilio kainos, mūsų biudžetas yra pats mažiausias per visą komandos Dakaro istoriją, tačiau dėka strategiško ir nuoseklaus darbo, kuris vyksta visus metus, mes jaučiamės pasiruošę tam, ką mums paruošė organizatoriai. Mes turime savo užsiaugintą technikų komandą, kuri pastoviai kelia savo kvalifikaciją tiek šalia trasų, tiek ir teorijos srityje. Turime optimalų atsarginių dalių skaičių, su galimybe jų pasipildyti kada reikia. Turime naują, bet patikrintą automobilį, kuris turi mums padėti išvengti techninių bėdų. Pasiruošimo procese tapome išmintingi ir visus darbus baigėme laiku, nepritrūkome paskutinės nakties, kaip dažnai atsitinka studentams. Trumpai tariant, komanda optimizavosi visais frontais ir dabar, po metus trukusio darbo, beliko dviejų savaičių neužtruksiantis egzaminas, kuriam mes jaučiamės pasiruošę“, – šypsodamasis pasakojo pilotas.

Drauge su „General Financing team Pitlane“ komandos pilotu B. Vanagu į Peru sostinę Limą išskrido dar 11 žmonių: šturmanas iš Lenkijos Sebastianas Rozwadowskis, trys komandos technikai ir vienas už bivuako infrastruktūrą atsakingas asmuo, bei šešių žmonių žiniasklaidos komanda, padėsianti operatyviai papasakoti ekipažo nuotykius. Sudėtingiausiose pasaulio lenktynėse „Dakar 2019“ šiemet iš viso bus galima sutikti apie penkias dešimtis ten dalyvaujančių arba dirbančių lietuvių.